Sputnik Estija vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa Estijos nepriklausomybės dieną dalyvauja pikete šalia Estijos ambasados Maskvoje

Šalin cenzūrą: šalia Estijos ambasados Maskvoje surengtas piketas Sputnik paremti

(atnaujinta 21:51 2020.02.24)
Pavieniuose piketuose šalia ambasados pastato pirmadienio rytą stovėjo Sputnik Estija vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa ir MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir Sputnik Estija vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa Estijos nepriklausomybės dieną dalyvauja pikete šalia Estijos ambasados Maskvoje.

Estijos nepriklausomybės dieną žurnalistai nusprendė priminti valdžiai apie Sputnik darbuotojų priespaudą.

"Mes čia, Estijos Nepriklausomybės dieną, norime dar kartą paraginti Estijos užsienio reikalų ministeriją ir kitas oficialias institucijas sureaguoti į situaciją su mūsų kolegomis iš Sputnik Estija. Jų likimai labai primena mano asmeninę patirtį, tik su tuo skirtumu, kad buvau areštuotas ir laikomas Ukrainos kalėjime daugiau nei metus, o mano kolegoms tik grasina kalėjimu. Šis faktas kelia didelį nerimą, atsižvelgiant į tai, kad viskas vyksta ES teritorijoje", — piketo metu pareiškė Višinskis.

Исполнительный директор МИА Россия сегодня Кирилл Вышинский участвует в пикете у посольства Эстонии в Москве
© Sputnik / Владимир Астапкович
MIA "Rossija Segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis Estijos nepriklausomybės dieną dalyvauja pikete šalia Estijos ambasados Maskvoje

Kaip priminė Čeryševa, šiandien Estija švenčia Nepriklausomybės dieną.

"Iš tikrųjų šiandien gedulas ir dėl nepriklausomybės, ir dėl demokratijos, ir dėl žodžio laisvės. Valstybė negali švęsti Nepriklausomybės dienos, kai ji, valstybė, atėmė iš savo piliečių pragyvenimo šaltinius, privertusi juos, grasindama įkalinti, nutraukti darbo santykius su MIA "Rossija segodnia". Europos valstybė, pristatanti save kaip demokratinę, atėmė darbą iš daugiau nei 30 žmonių vien todėl, kad jie galvoja kitaip, vien todėl, kad jie yra už "meinstrymo" ribų", — pareiškė Sputnik Estija vyriausioji redaktorė.

Praėjusių metų pabaigoje Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie iki sausio 1 dienos nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Dėl to redakcija pristabdė savo darbą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją su Sputnik Estija, teigė, jog Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse.

Spaudimą žurnalistams taip pat pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerija, ESBO ir kelios kitos tarptautinės organizacijos.

Tegai:
Kirilas Višinskis, MIA "Rossija segodnia", piketas, Maskva, Estija, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Višinskis papasakojo, kaip ETPA priėmė klausimus apie Sputnik Estija
Čeryševa apie Sputnik situaciją: Estija kankina savo piliečius
Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra
Rusijos ambasadorius Taline situaciją su "Sputnik Estija" vadina kritine
Tolstojus aptars Sputnik Estija situaciją su ESBO generaliniu sekretoriumi
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Dujotiekio Nord Stream-2 sausumos doko taškas

EK narė teigė, kad sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia įstatymus

(atnaujinta 10:44 2020.08.13)
Kaip pabrėžė Europos Komisijos narė iš Estijos, projekte dalyvaujančios Europos įmonės laikosi tarptautinių įstatymų

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę, sakė Kadri Simson, Estijos energetikos komisijos narė.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Ji pažymėjo, kad Europos Sąjunga nepripažįsta ribojančių priemonių, kurių trečiosios šalys imasi prieš Europos bendroves, jei pastarosios laikosi ES įstatymų, o pati Europa nustato savo energetikos politiką.

"Visa ES ir tarptautinę teisę atitinkanti veikla, kurią vykdo Europos įmonės, yra teisėta. Todėl sankcijos šiai veiklai yra abejotinos", — RIA Novosti cituojama Simsons vokiečių leidiniui "Handelsblatt".

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą. 

Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, Europos Komisija (EK)
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
CRK apibendrino preliminarius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus
Vokietijos URM griežtai atsakė į JAV grasinimus prieš "Nord Stream-2"