Президент Эстонии Керсти Кальюлайд, архивное фото

Kaljulaid atsakė į pareiškimus apie teritorines pretenzijas Rusijai

(atnaujinta 15:37 2020.02.25)
Pasak Estijos vadovės, norint ratifikuoti šių šalių sienų susitarimą, būtina pripažinti sienas pagal Tartu taikos sutartį

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Prezidentė Kersti Kaljulaid priminė, jog Estija buvo priimta į NATO su sąlyga, kad ji atsisakys teritorinių pretenzijų ir išlaikys sienas, susidariusias po Antrojo pasaulinio karo, praneša RIA Novosti.

Taip valstybės vadovė pakomentavo Estijos parlamento pirmininko Heno Poluaso (Henn Põlluaas) žodžius apie tai, kad Rusija turi grąžinti Talinui "aneksuotas teritorijas". Politikė pridūrė, kad norint paspartinti Rusijos ir Estijos sienos sutarties ratifikavimą, Estijos valdžia reikalauja, kad Maskva pripažintų Estijos sienas pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį. Panašius pareiškimus pateikė ir vidaus reikalų ministras Martas Helmė (Mart Helme).

Anot Kaljulaid, po sovietų kariuomenės išvedimo iš Estijos, tuometinis ministras pirmininkas Andres Tarandis pareiškė, kad Talinas, kaip ir daugelis kitų pokario Europos valstybių, privalo "judėti pirmyn" su sienomis, kurios skiriasi nuo tų, kurios egzistavo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

"Jei nebūtų tokio požiūrio, durys į NATO mums niekada nebūtų atsidariusios", — pasakė prezidentė.

Ji priminė, kad Talinas ir Maskva iki šiol neratifikavo sienos sutarties. Valstybės vadovė pažymėjo, kad pusės turi atkakliai dirbti, kad "žengtų šį žingsnį".

"Mes žadėjome sąjungininkams: Estija neturi teritorinių pretenzijų savo kaimynams", — užbaigė ji.

Tartu taikos sutartis buvo sudaryta tarp Estijos ir Sovietų Rusijos 1920 metų vasario 2 dieną, pasibaigus karo veiksmams. Tuo metu Estija kovojo su vokiečių šauktine kariuomene "Landwehr" iš Baltijos šalyse gimusių vokiečių ir Pirmajame pasauliniame kare kapituliavusios vokiečių kariuomenės buvusių kareivių bei karininkų, taip pat su Raudonosios armijos padaliniais.

Pagal Tartu taikos sutartį, Sovietų Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pripažino Estijos nepriklausomybę, taip pat tarp šių šalių buvo nustatyta sienos linija. Pagal sutartį Estijai atiteko didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas), dešiniajame Narovos (Narva) upės krante esanti teritorija (dabar teritorijos Leningrado srityje). 1944 metais šios teritorijos buvo grąžintos Rusijos TFSR.

Tartu sutartis tapo priežastimi, kodėl Estija ir Rusija iki šiol neratifikavo naujosios sienos sutarties. Iš pradžių ji buvo pasirašyta 2005 metais. Vykdydamas ratifikavimo procedūras, Talinas vienašališkai į atitinkamą įstatymą įtraukė preambulę, kurioje pateikiamos nuorodos į netekančią galios 1920 metų Estijos ir Sovietų Rusijos Tartu taikos sutartį. Maskva tai įvertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, todėl parašas buvo atšauktas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas 2014 metais pasirašė naujas sutartis Maskvoje dėl Rusijos ir Estijos valstybinės sienos ir jūrų erdvės Narvos ir Suomijos įlankose ribojimo. Jose pridėtos nuostatos, kad šalys neturi teritorinių pretenzijų viena kitai, o sutartys yra susijusios tik su sienų klausimų sprendimu. Dokumentai buvo nusiųsti ratifikuoti Valstybės Dūmai ir paskutinio sušaukimo Estijos parlamentui.

Tegai:
Kersti Kaljulaid, Estija, Rusija
Dar šia tema
Estija neketina ratifikuoti pasienio sutarties su Rusija
Tartu taikos šimtmetis. Estija atvėrė Pandoros skrynią
Politologas: Estija pasisako kaip "antirusiškos kampanijos frontininkė"
Nesutarimai dėl sienų: kokias Rusijos teritorijas Baltijos šalys laiko savomis
Estija pasiruošė Putino atvykimui, nors jis dar nepatvirtino vizito