Президент Эстонии Керсти Кальюлайд, архивное фото

Kaljulaid atsakė į pareiškimus apie teritorines pretenzijas Rusijai

(atnaujinta 15:37 2020.02.25)
Pasak Estijos vadovės, norint ratifikuoti šių šalių sienų susitarimą, būtina pripažinti sienas pagal Tartu taikos sutartį

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Prezidentė Kersti Kaljulaid priminė, jog Estija buvo priimta į NATO su sąlyga, kad ji atsisakys teritorinių pretenzijų ir išlaikys sienas, susidariusias po Antrojo pasaulinio karo, praneša RIA Novosti.

Taip valstybės vadovė pakomentavo Estijos parlamento pirmininko Heno Poluaso (Henn Põlluaas) žodžius apie tai, kad Rusija turi grąžinti Talinui "aneksuotas teritorijas". Politikė pridūrė, kad norint paspartinti Rusijos ir Estijos sienos sutarties ratifikavimą, Estijos valdžia reikalauja, kad Maskva pripažintų Estijos sienas pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį. Panašius pareiškimus pateikė ir vidaus reikalų ministras Martas Helmė (Mart Helme).

Anot Kaljulaid, po sovietų kariuomenės išvedimo iš Estijos, tuometinis ministras pirmininkas Andres Tarandis pareiškė, kad Talinas, kaip ir daugelis kitų pokario Europos valstybių, privalo "judėti pirmyn" su sienomis, kurios skiriasi nuo tų, kurios egzistavo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

"Jei nebūtų tokio požiūrio, durys į NATO mums niekada nebūtų atsidariusios", — pasakė prezidentė.

Ji priminė, kad Talinas ir Maskva iki šiol neratifikavo sienos sutarties. Valstybės vadovė pažymėjo, kad pusės turi atkakliai dirbti, kad "žengtų šį žingsnį".

"Mes žadėjome sąjungininkams: Estija neturi teritorinių pretenzijų savo kaimynams", — užbaigė ji.

Tartu taikos sutartis buvo sudaryta tarp Estijos ir Sovietų Rusijos 1920 metų vasario 2 dieną, pasibaigus karo veiksmams. Tuo metu Estija kovojo su vokiečių šauktine kariuomene "Landwehr" iš Baltijos šalyse gimusių vokiečių ir Pirmajame pasauliniame kare kapituliavusios vokiečių kariuomenės buvusių kareivių bei karininkų, taip pat su Raudonosios armijos padaliniais.

Pagal Tartu taikos sutartį, Sovietų Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pripažino Estijos nepriklausomybę, taip pat tarp šių šalių buvo nustatyta sienos linija. Pagal sutartį Estijai atiteko didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas), dešiniajame Narovos (Narva) upės krante esanti teritorija (dabar teritorijos Leningrado srityje). 1944 metais šios teritorijos buvo grąžintos Rusijos TFSR.

Tartu sutartis tapo priežastimi, kodėl Estija ir Rusija iki šiol neratifikavo naujosios sienos sutarties. Iš pradžių ji buvo pasirašyta 2005 metais. Vykdydamas ratifikavimo procedūras, Talinas vienašališkai į atitinkamą įstatymą įtraukė preambulę, kurioje pateikiamos nuorodos į netekančią galios 1920 metų Estijos ir Sovietų Rusijos Tartu taikos sutartį. Maskva tai įvertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, todėl parašas buvo atšauktas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas 2014 metais pasirašė naujas sutartis Maskvoje dėl Rusijos ir Estijos valstybinės sienos ir jūrų erdvės Narvos ir Suomijos įlankose ribojimo. Jose pridėtos nuostatos, kad šalys neturi teritorinių pretenzijų viena kitai, o sutartys yra susijusios tik su sienų klausimų sprendimu. Dokumentai buvo nusiųsti ratifikuoti Valstybės Dūmai ir paskutinio sušaukimo Estijos parlamentui.

Tegai:
Kersti Kaljulaid, Estija, Rusija
Dar šia tema
Estija neketina ratifikuoti pasienio sutarties su Rusija
Tartu taikos šimtmetis. Estija atvėrė Pandoros skrynią
Politologas: Estija pasisako kaip "antirusiškos kampanijos frontininkė"
Nesutarimai dėl sienų: kokias Rusijos teritorijas Baltijos šalys laiko savomis
Estija pasiruošė Putino atvykimui, nors jis dar nepatvirtino vizito
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
koronaviruso tyrimai

Per parą Lietuvoje nustatytas 21 COVID-19 atvejis

(atnaujinta 11:22 2020.08.13)
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 143 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3213 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4227 ėminiai

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatytas 21 koronavirusinės infekcijos atvejis, praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, respublikoje buvo užregistruoti 2330 atvejai, pasveiko 1689 žmonės, mirė 81 pacientas.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 143 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3213 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4227 ėminiai.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvertino Rusijos skiepų nuo koronaviruso saugumą
Lietuvoje ir toliau pasienyje bus tikrinami atvykstančiųjų dokumentai