Estijos kariai

Antrasis frontas. Estijos žvalgyba be Rusijos įžvelgė dar vieną grėsmę

(atnaujinta 14:14 2020.02.25)
Kinijos ambasada Taline pasipiktino tuo, kad Estijos žvalgybos pranešime Kinija pripažinta "potencialia grėsme"

Diplomatai priminė apie abipusės pagarbos ir nesikišimo į vidaus reikalus principus. Reakcijos nebuvo. Ar estai tiki, kad Kinija kartu su Rusija jiems iš tikrųjų grėsmė, išsiaiškino RIA Novosti.

Šaltajam karui būdingas mąstymas

Nenuostabu, kad dokumentas nepatiko kinams: jame teigiama, kad Kinija neva nori pakeisti pasaulio tvarką savo interesais, ir sakoma daugybė kitų Pekinui nemalonių dalykų.

"Įvertinimai, paliečiantys Kiniją, rodo nekompetentingumą, išankstinį nusistatymą ir Šaltajam karui būdingą mąstymą, — savo poziciją Talinui pateikė diplomatinė atstovybė. — Nepaisant galimybės vystyti Kinijos ir Estijos santykius, Kinija apibūdinama kaip pavojinga šalis ir tai daroma tuščioje vietoje, iškraipant faktus".

Ambasada taip pat pažymėjo, kad pranešimas "kenkia dvišaliams santykiams ir įžeidžia kinus, kurie gerai nusiteikę Estijos atžvilgiu". Tačiau oficialus Talinas nusprendė, kad diplomatai pasipiktino be reikalo.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu pareiškė, kad Kinijos pretenzijų. Jis pabrėžė, kad neketina abejoti specialiųjų tarnybų išvadomis: "Užsienio žvalgybos departamento vertinimas — tai saugumo vertinimas, pagrįstas jo darbuotojų ekspertinėmis žiniomis". Tarptautinės prekybos ir informacinių technologijų ministras Kaimaras Karu taip pat pareiškė, kad žvalgybos duomenys yra ne politinė pozicija, o objektyvūs duomenys.

Estijos europarlamentaras iš Konservatorių liaudies partijos Jakas Madisonas taip pat neatsisakė kritikos diplomatinės atstovybės atžvilgiu.

"Jei Kinijos ambasada mano, kad visiškai priimtina ir normalu pradėti diktuoti kitos valstybės saugumo institucijoms, ką jos gali laikyti grėsmės šaltiniais, o ką ne, tada jų supratimas iš esmės neteisingas", — parašė jis socialiniame tinkle.

Raginimas saugotis bendradarbiaujant su Pekinu taip pat skambėjo iš Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid lūpų Miuncheno saugumo konferencijoje. "Mes Europoje vis labiau suprantame, kad pasaulyje atsirado naujas globalus žaidėjas, kurio planų nežinome ir kuriuo negalime visiškai pasitikėti. Tai yra Kinija", — perspėjo ji.

Tuo tarpu šalies vadovės brolis Raimondas Kaljulaidas, taip pat politikas (jis yra Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys) surizikavo apginti Kiniją. Jis pasiūlė pakeisti toną santykiuose su Pekinu.

"Dar niekada nesu sutikęs nė vienos valstybės pasaulyje, kuri norėtų turėti mažiau įtakos ir mažiau galimybių ginti savo interesus. Žinoma, Kinija nori padidinti savo įtaką", — paragino jis kolegas blaiviai mąstyti.

Juokinga situacija

Kasmetinėje žvalgybos ataskaitoje, beje, buvo kalbama ir apie Rusiją. Estijos žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad atakos iš rytų tikimybė yra maža. Tačiau dokumento autoriai neatsisako savo kaimyną laikyti neramumų šaltiniu.

"Beveik visos grėsmės saugumui Baltijos jūros regione kyla dėl Rusijos veiksmų. Slapta įtaka, ekonominis spaudimas, agresyvi užsienio politika, taip pat karinis aktyvumas Šaltojo karo stiliumi ir ginklų dislokavimas prie Baltijos šalių sienų destabilizuoja padėtį Baltijos jūros pakrantėje", — teigiama ataskaitoje.

Jos rengėjai nurodė, kad "vienintelė reali grėsmė Estijos suverenitetui yra potenciali Rusijos karinė operacija prieš Baltijos šalis".

Tiesa, ir čia oficialiojo Talino nuomonę palaiko toli gražu ne visi. Reformų partijos lyderė Kaja Kallas teritorines pretenzijas Rusijai pavadino kvailyste, kenkiančia Estijai. Ji priminė, kad įstodamas į NATO 2004 metais Talinas patikino aljansą, kad neturi neišspręstų ginčų su kaimynais.

"Dėl to mes įstojome į NATO. Dabar šis skyrius vėl atverčiamas. Arba bent jau jie bando įtraukti šį klausimą į vidaus politinę darbotvarkę. Manau, kad tai yra kvaila", — sukritikavo kolegas Kallas.

Jos nuomone, sienos sutartis tarp Estijos ir Rusijos turi "daug svarbesnę reikšmę" saugumui.

Iš Talino iš tikrųjų pastaruoju metu buvo girdimos kalbos apie "aneksuotų teritorijų" — žemių, kurios pagal 1920 metų Tartu sutartį priklausė Estijai, grąžinimą. Maskva mano, kad šis dokumentas nebegalioja, tačiau Estijoje net oficialias pareigas einantys pareigūnai išreiškia norą pasukti viską priešinga linkme. Pavyzdžiui, Estijos parlamento pirmininkas, Konservatorių liaudies partijos narys Hennas Põlluaasas.

Istorijos mokslų daktaras, politologas Aleksandras Sytinas nenustebo dėl Rusijos ir Kinijos įtraukimo į šalių, keliančių pavojų Estijai, sąrašą. O teiginiai apie "Rusijos grėsmę" yra atkartojami oficialiuose Rytų Europos šalių dokumentuose nuo 2016 metų NATO viršūnių susitikimo, po kurio keturi aljanso pajėgų batalionai buvo papildomai dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Baltijos šalių ir Rytų Europos specialistas Aleksandras Nosovičius pažymi, kad toks ideologinis karas dviem frontais — su Rusija ir Kinija — "nėra grynai Estijos specifika".  

"Visose Baltijos šalyse vieši pranešimai yra beveik vienodi: 90 procentų dėmesio skiriama Rusijai, maždaug dešimt procentų — Kinijai, tada jau — islamui ir globaliam atšilimui. Žodžiu, visuotinai priimtinos grėsmės Vakaruose. Niekas Taline, Vilniuje ir Rygoje nenori išeiti iš bendros rikiuotės. Kinijos paminėjimas yra priverstinė būtinybė, JAV reikalauja iš savo satelitų nuoseklaus Kinijos sutramdymo".

Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžia, pasak Nosovičiaus, neturėjo laiko atsižvelgti į konjunktūros pokyčius.

"Buvo juokinga situacija, kai susitikimuose su Amerikos kuratoriais Baltijos šalių atstovai pradėjo kalbėti apie "Rusijos grėsmę", o pašnekovai, nekreipdami į tai dėmesio, iškart pereidavo prie "Kinijos problemos". Tai labai nemaloni istorija Baltijos šalims, kai Rusija Vakaruose svarstoma kaip situacinis sąjungininkas po "politinio triumfo", kuriuo kai kuriose Rytų Europos šalyse buvo laikomi 2014 metai (tuomet Vakarų pasaulis tarytum sutiko su susivienijimo prieš Rusiją idėja), tapo akivaizdus kurso pasikeitimas, o tai pasirodė nepatogu Talinui, Vilniui ir Rygai", — pažymi ekspertas.

"Tokios kasmetinės ataskaitos yra propagandos rinkiniai. Specialiosios tarnybos neskelbia savo dokumentų, teikia pirmenybę vengti viešumo, — tęsia Nosovičius. — O čia viskas parašyta nepaprastai lengva kalba, išversta į anglų kalbą su grafikomis, paveikslėliais. Nėra naujos, aktualios informacijos, kurią surinko žvalgyba. Tai nėra žvalgybos ataskaita, o iš tikrųjų politinė publicistika, kurios pagrindinė auditorija yra dešiniųjų konservatorių pažiūrų Estijos piliečiai".
Tegai:
Estija, Rusija, Kinija, grėsmė
Danske Bank

Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje

(atnaujinta 19:06 2020.07.03)
Kalbama apie skandalą, susijusį su "Danske Bank" ir "Swedbank" filialų veikla. Talinas pareiškė apie siekį išspręsti bylą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Estija pasirašė teisinės pagalbos susitarimą su Amerikos advokatų kontora "Freeh Sporkin & Sullivan LLP", kuri Estijos vyriausybę konsultuos atliekant tyrimą, kurį vykdo JAV valdžios institucijos, dėl Danijos "Danske Bank" ir Švedijos "Swedbank" galimo pinigų plovimo, penktadienį pranešė Estijos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais Estijos reputacija smarkiai nukentėjo dėl kelių tarptautinio masto pinigų plovimo atvejų. Kaip žinome, skirtingose ​​šalyse buvo pradėti tyrimai dėl Estijoje dirbančių bankų kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų. Estijai labai svarbu, kad šie sunkūs atvejai būtų išsamiai ištirti, kad kuo geriau išsiaiškintume, kas iš tikrųjų įvyko praeityje", — spaudos tarnyba cituoja finansų ministro Marto Helmės žodžius.

Finansų ministerijos vadovas pažymėjo valstybės bendradarbiavimo su Amerikos tardymo institucijomis svarbą.

"Jei atlikus tyrimus bankams bus paskirtos baudos, valstybė dalyvaus paskirstant baudas. Šiame procese mes esame nukentėjusioji šalis. Todėl labai svarbu, kad JAV turėtume labai stiprų ir patyrusį partnerį", — RIA Novosti cituoja Helmės pareiškimą.

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo atveju, pažeidėjui gresia iki šešių milijardų eurų bauda.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, per 2007–2015 metų laikotarpį per šio banko Estijos skyrių buvo pervesta iki 234 milijardų įtartinos kilmės JAV dolerių, kurių didžiąją dalį neteisėtai gaudavo klientai iš Rusijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", su pinigų plovimu per Estijos skyrių gali būti susijęs ir švedų "Swedbank". Jo veikla taip pat tiriama JAV. Kaip anksčiau pranešė Švedijos televizijos kanalas "SVT", per sąskaitas šiame banke, kurios buvo atidarytos 2007–2015 metais, galėjo būti perversta mažiausiai 3,8 milijardo eurų įtartinų pinigų.

Tegai:
pinigų plovimas, Estija, Danske Bank
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje

(atnaujinta 13:24 2020.07.02)
Įtariamajam pavyko pabėgti nuo Lietuvos teisėsaugininkų patikrinimo Vilniaus oro uoste metu ir taksi išvykti į kaimyninę šalį

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams trečiadienį popiet Daugpilio regione buvo sulaikytas leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis, kuris vakar pasišalino iš Vilniaus oro uosto nebaigus dokumentų patikros, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį vėlai vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu iš Talino atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis (gimęs 1969 metais). VSAT pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų, todėl keleivis buvo sustabdytas ir išskirtas iš bendro keliautojų srauto.

Detalią patikrą toliau vykdę pasieniečiai nustatė, kad tarptautinę šio asmens paiešką dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimo Interpolo kanalais yra paskelbusi Rusija. Kol vyko kontrolės procedūros, vyras pasišalino iš oro uosto. Jo dokumentai liko pas VSAT pareigūnus.

Iškart buvo imtasi paieškos veiksmų, o dėl minėto įvykio VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus įvertinti patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.

Bėglio ieškantiems pasieniečiams greitai pavyko nustatyti, kad leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis Vilniuje pasinaudojo taksi paslaugomis.

Pasienyje su Latvija po kelių valandų VSAT pareigūnai sustabdė ir apklausė taksistą, bėglį iš Vilniaus nugabenusį į kaimyninę šalį. Visa surinkta svarbi informacija buvo perduota Latvijos pasieniečiams, kurie toliau bendradarbiaudami su VSAT pareigūnais ėmėsi paieškos veiksmų savo šalyje.

Trečiadienį popiet Latvijos pasieniečiai kolegas Lietuvoje informavo, kad pasitelkus policiją Rusijos pilietis buvo sulaikytas Daugpilio regione.

Tegai:
Interpolas, rusas, Latvija, Lietuva, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bus teisiamas IT specialistas
Atlikus 40 kratų įvairiomis valiutomis rastas milijonas eurų grynųjų pinigų
Lietuvos policija ieško ruso, kurio paiešką paskelbė Interpolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas pasirašė įsaką dėl pataisų į Rusijos Konstituciją įtraukimo

(atnaujinta 20:49 2020.07.03)
Balsavimas dėl pagrindinio įstatymo pakeitimų vyko birželio 25 – liepos 1 dienomis. Už jų priėmimą balsavo beveik 58 milijonai rusų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl pataisų į šalies Konstituciją įtraukimo, pataisas palaikė daugiau nei trys ketvirtadaliai Rusijos rinkėjų, balsuodami visos Rusijos mastu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kremliaus spaudos tarnyba.

Šiais metais Putinas pranešime Federalinei asamblėjai pasiūlė įtraukti į šalies pagrindinį įstatymą keletą pataisų. Vėliau pasiūlymus parengė specialiai sudaryta darbo grupė, po to prezidentas pristatė atitinkamą įstatymo projektą svarstyti Valstybės Dūmoje.

Kovo 11 dieną Žemieji parlamento rūmai galutiniame svarstyme priėmė prezidento įstatymo projektą. Tą pačią dieną dokumentą patvirtino Federacijos taryba, po to jį parėmė visų Rusijos Federacijos regionų įstatymų leidybos asamblėjos. Putinas kovo 14 dieną pasirašė įstatymą dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų. Tuo pat metu prezidentas ne kartą pabrėžė, kad pakeitimai įsigalios tik tuo atveju, jei jiems bus pritatra visos šalies balsavime.

Balsavimas dėl pagrindinio įstatymo pakeitimų vyko birželio 25 – liepos 1 dienomis. Po 100 procentų protokolų apdorojimo, bendras rinkėjų aktyvumas siekė 67,97 procento. Už pakeitimų priėmimą balsavo 77,92 proc. (beveik 58 mln. rusų), prieš — 21,27 proc. (apie 16 mln. žmonių).

Tegai:
Konstitucija, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų: kaip jis vyko kaimyninėse šalyse
Pasirodė vaizdo įrašas apie tai, kaip Putinas balsavo dėl Konstitucijos pataisų