Koronaviruso tyrimas

Netikėta ataka ES pusės: koronavirusas atkeliavo į Baltijos šalis

(atnaujinta 20:21 2020.03.02)
Koronavirusas lėtai okupuoja Europą. Pirmieji užkrato atvejai jau užfiksuoti Estijoje ir Lietuvoje

Koronavirusas iš lėto okupuoja Europą. Italija, Austrija ir Prancūzija sielvartauja dėl mirusiųjų, Vokietijoje su nerimu stebima kritinė vokiečio, grįžusio iš turistinės kelionės, būklė. Pirmasis užkrato atvejis jau užfiksuotas Estijoje ir Lietuvoje, rašo Igoris Černikovas Baltnews.lt medžiagoje.

Koronavirusas, kaip ir 2008–2010 metų finansinė ir ekonominė krizė, į Lietuvą artėja ne iš rytų agresorių, bet iš Vakarų partnerių. Įvykių, susijusių su liga, yra tiek daug, kad neįmanoma atsekti viso greitai kintančios informacijos srauto. Siūlome eiti kitu keliu ir pažvelgti į infekcijos plitimą į Lietuvą iš kitų požiūrio taškų.

Panikos kol kas nėra, bet bus

Tuo, kad nelaimė ateis, abejoja tik superoptimistai, kurių tarp lietuvių tik keli vienetai. 99,9 procento gyventojų bijo maro.

Kad ir kaip ciniškai tai gali nuskambėti, bet atsirado galimybė blaiviai ir realistiškai įvertinti galimybes apsaugoti Lietuvos valstybę nuo išorinės agresijos ir suprasti, kiek žmonės pasitiki savo vadovybe. Nelabai tiki, reikėtų pažymėti.

Poliklinikose kelių kilometrų eilės pas šeimos gydytojus ir terapeutus, iš vaistinių dingo kaukės ir respiratoriai. Iš po skverno jie jau perparduodami po 19,99 euro už dešimties vienetų pakuotę. Vaistininkai užfiksavo rankų dezinfekavimo priemonių trūkumą. Dezinfekcinių priemonių nėra ir elektroninėse parduotuvėse. Šių priemonių paklausa išaugo 20 kartų. Lygiai tiek pat šoktelėjo kainos. Galima daryti prielaidą, kad jos ir toliau augs, nes Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai neapgalvotai pareiškė: naujas apsaugos priemonių tiekimas galėtų įvykti gegužę ar net birželį.

Nerimą keliančios naujienos visoje šalyje sklinda akimirksniu. Susidomėjimas ribojasi su panika. Gydytojai neturėjo laiko pareikšti, kad Lietuvoje stebimi maždaug 800 žmonių, atvykusių skirtingu metu iš Kinijos, Pietų Korėjos ir kitų didelės rizikos šalių, tačiau kol kas nenustatytas nė vienas koronavirusinės infekcijos atvejis. Panevėžyje gydytojai izoliavo jaunuolį, kuris grįžo iš Italijos šiaurės.

Po kelių dienų jis pasijuto įtartinai blogai. Galutinė diagnozė dar nėra nustatyta. Beje, ant prognozių bangos socialiniame tinkle Facebook pasirodė informacija apie tolimųjų reisų vairuotoją, kuris namo parsivežė infekciją iš Italijos. Ar tai tiesa, ar kažkieno prastas pokštas? Tai gali būti tiek pirma, tiek antra.

Sauliaus Skvernelio vyriausybė vasario 26 dieną paskelbė ekstremalųjį režimą. Įsteigtas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Jam vadovauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Viceministras Algirdas Šešelgis pasakė, kad toks sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į Europoje augantį užsikrėtusių virusu COVID-19 skaičių. Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė 2019-nCoV protrūkį nepaprastąja tarptautine padėtimi.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos kritikai teigia, kad Briuselyje daugiau kalbama apie problemą, negu koordinuojamos Europos Sąjungos valstybių narių pastangos. Kritikų argumentai yra gelžbetoniniai. Pavyzdžiui, jie tvirtina, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nori, kad ES šalys laikinai uždarytų savo sienas. Į atsakymą girdimi žodžiai apie pandemiją, kuri iš graikų kalbos išverčiama kaip "priklauso visiems žmonėms". Pandemija — tai visuotinio masto protrūkis. Girdi, neįprastai stiprios epidemijos, kuriai būdingas infekcinės ligos plitimas visoje šalyje ir kaimyninių valstybių teritorijose. Vadinasi, nereikia tvorų statyti.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja be reikalo keliauti į Europą ir Aziją. Gydytojai ragina nusiplauti rankas karštu vandeniu su muilu, gerti karštą arbatą ir vengti didelių minių. Bet Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, priešingai Sveikatos apsaugos ministerijos logikai, neskuba įvesti karantinų įvairių lygių ikimokyklinėse ir švietimo įstaigose.

Šios ministerijos valdininkai darželių vaikams, moksleiviams ir studentams garantuoja visapusišką aprūpinimą apsauginėmis priemonėmis, taip pat auklėms, auklėtojoms ir pedagogams.

Paprasti žmonės tyčiojasi iš biurokratų pastangų: be vaikų darželių, mokyklų ir universitetų, Lietuvoje yra ligoninės, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių pensionai, kareivinės, kalėjimai ir kolonijos, didelės valstybinės institucijos, pramonės įmonės, prekybos ir pramogų centrai. Kiekvienam žmogui gydytojo neskirsi, tai gyventojai gana teisingai pastebėjo. Jei atvykstančius lėktuvu nors kažkaip kontroliuoja atvykimo oro uostuose, tai žmones, atvykstančius autobusu ar asmeniniu transportu iš Lenkijos ar Latvijos, kaip patikrinti? Bent jau šiuo metu automagistralėse jokios kontrolės nėra.

Yra ir daugiau nerimą keliančių signalų. Tik penkios šalies ligoninės yra pasirengusios užkrėstų žmonių antplūdžiui. Bendras lovų skaičius nesiekia tūkstančio. Italijos pavyzdys rodo: užpildyti visas palatas galima per vieną dieną. O kas toliau? Be to, aiškiai nepakankama specialistų epidemiologų, taip pat reikiamos įrangos. Pavyzdžiui, Klaipėdos infekcinių ligų ligoninėje galima atlikti testus, bet po to jie turėtų būti pristatyti į Vilnių ir laukti rezultatų reikės penkias dienas.

Deja, klausimų paprasti piliečiai turi daug daugiau, nei valdžia turi aiškių atsakymų. O Lietuvos žiniasklaida tiesiog presuoja smegenis, per televiziją ir radiją nuo ryto iki vakaro rodydami tas pačias naujienas: užsikrėtė, susirgo, mirė.

Nėra ko daryti

Geriausioje Lietuvos ligoninėje — Santariškių — Vilniaus pakraštyje buvo atšauktos neplaninės operacijos ir lankytojų skaičius buvo apribotas. Gydytojams buvo patariama nevažiuoti į kvalifikacijos kėlimo kursus, o rezidentams — apriboti judėjimą iš vieno skyriaus į kitą ir, jei įmanoma, mokytis nuotoliniu būdu.

Kelionių kompanijos atšaukia atostogų keliones po to, kai trys lietuviai atsidūrė karantine Tenerifėje. Nuostolius patiria viešųjų renginių organizatoriai. Jau atšauktos parodos, koncertai, šou, kūrybinių kolektyvų turai. Muzikantai karštai juokauja televizijos kanaluose: pasinaudoję proga, rašome naujus hitus tiems, kas išgyvens.

Kauno krepšinio klubo "Žalgiris" vadovybė paragino Milano komandos "AX Armani" gerbėjus nevykti į Lietuvą į Eurolygos rungtynes. Kitų sporto šakų atstovai yra sumišę. Jie nežino, ar vyks suplanuoti čempionatai. Sakoma, kad net yra grėsmė Lietuvos komandos dalyvavimui Tokijaus olimpinėse žaidynėse.

Potencialus "trigeris"

Koronavirusas — potencialus situacijos finansinėse rinkose pakeitimo "trigeris". Stichinės nelaimės ir panašūs reiškiniai laikomi potencialiais tarpvalstybinių kapitalo srautų pokyčių šaltiniais. Padėtis su koronavirusu pavojinga dėl sumažėjusių užsienio prekybos apimčių. Muitinės statistika jau rodo tarpusavio prekybos ir eksporto bei importo operacijų apimčių sumažėjimą. Valiutų kursai skausmingai reaguoja į muitų mažinimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas Arijanas Šliupas jau pasakė, kad tiekimų grandinė Lietuvoje pradeda nutrūkti, o padėtis Kinijoje gali turėti įtakos logistikai, telekomunikacijų sektoriui, maisto produktų eksportui.

Lietuvos įmonės patiria prekių trūkumą, užsakymų vykdymas vėluoja, gamyboje yra pertraukimų. Verslininkai įsitikinę, kad tikrasis viruso poveikis bus pastebimas pavasarį, kai pasibaigs atsarginių dalių ir produkcijos atsargos. Valdančios įmonės prognozuoja finansinių rezultatų sumažėjimą.

Finansų ministras Vilius Šapoka nacionalinės televizijos laidoje pažymėjo, jog visiems reikia būti budriems ir pasiruošusiems bet kokiam scenarijui. Pasak jo, laimei, Lietuva turi pakankamai finansinių rezervų virusui gydyti. Nepaisant to, didelės įmonės darbuotojams pasiūlė dirbti iš namų. Finansų įstaigos savo klientams — dažniau naudotis elektroninių bankų paslaugomis. O smulkieji verslininkai baiminasi bankroto bangos.

Dar viena Lietuvos gyventojų bėda ta, kad jų finansinės galimybės yra apribotos. Iš tikrųjų 2/3 gyventojų gyvena nuo algos iki algos. Jei epidemija truks pakankamai ilgai, žmonės tiesiog liks be pragyvenimo lėšų.

Rusijos pėdsakas

Būtų keista, jei žymūs Lietuvos propagandistai nepasinaudotų situacija ir nepabandytų rasti "rusiško pėdsako" prasidėjus koronavirusui. Kaip įprasta, girdimos įvairios siaubo istorijos iš fantastikos pasaulio.

Neįtikėtina, bet yra piliečių, kurie tiki informacinėmis nesąmonėmis apie "Kremliaus koronaviruso sąmokslą". Dar daugiau pesimistų įsitikinę: panaudojusi virusą "pasaulio vyriausybė" nusprendė "išlaisvinti" planetą nuo sergančių ir senų žmonių. Taip pat sakoma, kad šią ligą atnešė ateiviai, kuriems reikalingos Žemės gelmės ir visiškai nereikia pačių Žemės gyventojų.

Tarpinė reziumė

Nepaisant to, kad Lietuvoje imamasi tam tikrų priemonių užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir plitimui, reikėtų pripažinti, kad šalis greičiausiai nėra pasirengusi atakai iš Vakarų. Bet, kaip moko patarlė, nebūtų laimės, bet nelaimė padėjo. Kai neišvengiamas įvyks, atsiras galimybė visapusiškai įvertinti Valstybės krašto apsaugos tarybos, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų pastangas apsaugoti valstybę ir jos gyventojus.

Ir, be abejo, bus gaila tų žmonių, kurių valdžia nesugebės apsaugoti nuo infekcijos.

Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
© Sputnik /
Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
Talinas

Estija ketina sušvelninti apribojimus užsienio atvykstantiems darbuotojams

(atnaujinta 16:18 2020.07.06)
Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Ūkininkų vertinimu, jiems trūksta apie 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Estijos vyriausybė ketina sušvelninti sezoninių darbuotojų atvykimo ir buvimo šalyje apribojimus, pirmadienį sakė šalies ministras pirmininkas Juris Ratas.

"Iki 2022 metų balandžio 30 dienos užsienio sezoninis darbuotojas galės Estijoje dirbti iki 180 dienų per metus", — cituoja Ratą RIA Novosti. Kol kas kalbama apie principinį susitarimą tarp koalicijos partijų. Teisiniu požiūriu susitarimas dar nėra įformintas. Pasak vidaus reikalų ministro Marto Helmės, vyriausybės sprendimas bus parengtas artimiausiomis dienomis ir turėtų įsigalioti liepos 16 dieną.

Vyriausybė apie užsienio darbo jėgos problemos sprendimą paskelbė netrukus prieš pirmadienį numatytą neeilinį parlamento posėdį, kuriame opozicijos iniciatyva turėtų būti svarstomos Užsieniečių įstatymo pataisos. Pataisose numatyta, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių bus leista likti ir tęsti darbą Estijoje iki gruodžio 31 dienos.

Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Pasak ūkininkų, jiems reikia dar 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi.

Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, kad dėl koronaviruso protrūkio Estijos braškių plantacijos liko be užsienio darbo jėgos, pirmiausia be darbuotojų iš Ukrainos, kurie pastaraisiais metais reguliariai atvyksta skinti braškių. Ūkininkai paprašė vyriausybės panaikinti darbo jėgos iš užsienio įvažiavimo apribojimus.

Vidaus reikalų ministras Martas Helmė anksčiau teigė, kad darbuotojai iš užsienio, legaliai gyvenantys Estijoje nuo kovo 17 dienos, galės toliau dirbti žemės ūkyje iki liepos 31 dienos, o po to turės išvykti iš šalies.

Tegai:
koronavirusas, užsieniečiai, darbuotojai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
Dar šia tema
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Lietuvoje per parą patvirtinti 5 nauji COVID-19 atvejai
Talinas

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas aptarė "Rusijos grėsmę" Estijoje

(atnaujinta 13:41 2020.07.06)
Susitikime taip pat aptartas NATO pozicijų stiprinimas gynybos ir atgrasymo srityse, didėjanti Kinijos įtaka ir konfliktų NATO pietiniame ir pietrytiniame flange poveikis transatlantiniam saugumui

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas žvalgybos ir saugumo klausimais Deividas Ketleris (David Kettler) lankėsi Estijoje, norėdamas susipažinti su šalies gynybiniais ištekliais ir galimų Rusijos "grėsmių" atrėmimo galimybėmis, sekmadienį pranešė Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, rašo RIA Novosti.

Dieną prieš tai Ketleris susitiko su Estijos gynybos ministerijos kancleriu Kristjanu Prikku, šalys aptarė kovą su "Rusijos grėsmėmis".

"Estijai svarbu, kad NATO aiškiai matytų situaciją ir mūsų regiono saugumo specifiką. Kokybiška žvalgyba ir išankstinis perspėjimas sukuria prielaidas užkirsti kelią Rusijos "grėsmėms" ir, jei prireiktų, kovoti su jomis", — po susitikimo sakė Prikkas.

Susitikime taip pat aptartas NATO pozicijų stiprinimas gynybos ir atgrasymo srityse, didėjanti Kinijos įtaka ir konfliktų NATO pietiniame ir pietrytiniame flange poveikis transatlantiniam saugumui.

Vizito metu Ketleris aplankys Amario aviacijos bazę netoli Talino, Narvos miesto, esančio šalia sienos su Rusija, ir susitiks su gynybos, užsienio žvalgybos, saugumo policijos, žvalgybos centro ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybe.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Estija, NATO
Dar šia tema
Kas slypi už neapykantos Putinui ir Trampui
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti bandito ir žudiko garbei

3
(atnaujinta 18:05 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiančia ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti bandito ir žudiko vardu

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiančia ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti bandito ir žudiko vardu.

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

3
Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"