Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Politologas: Baltijos šalys baiminasi, kad "Rail Baltica" biudžetą pasidalins ne jos

(atnaujinta 17:49 2020.03.11)
Baltijos šalių elitas rizikuoja prarasti daugiamilijardines "Rail Baltica" subsidijas, kurių taip tikėjosi, mano politologas Semionas Uralovas

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Visas Baltijos šalių valdžių verslas buvo sudarytas tam, kad gautų ES subsidijas, o vėliau jas įsisavintų, ir "Rail Baltica" projekte buvo planuojama padaryti tą patį, sakė portalo "SONAR 2050" vyriausiasis redaktorius, politologas Semionas Uralovas interviu Sputnik Lietuva.

"Iš tiesų "Rail Baltica" — tai projektas, kuris atves į aklavietę, išimtinai Europos Sąjungos įvaizdžio kūrimo projektas, kuris parodo, kad iš esmės mes [Baltijos šalys — Sputnik] nepasidalinusios, Baltijos šalys yra susivienijusios. Sumažėjus tranzitui iš Rytų į Vakarus, Baltijos šalių ekonominė prasmė sumažėjo iki nulio. Todėl šių daugiamilijardinių subsidijų tikėjosi vietinis elitas, tiek Estija, tiek Lietuva, tiek Latvija. Todėl, jei žiūrėtume į Baltijos elito verslą nuo nepriklausomybės, jų verslas turėjo gauti subsidijas iš Briuselio, panaudoti jas savo interesais ir išsiųsti "atliekamus" piliečius dirbti į JK. Toks štai nesuktas plėšikiškas verslas", — aiškino politologas.

Anot Uralovo, Lietuva tiesiog rado pasiteisinimą gynybos planų pavidalu, kad neperduotų "Rail Baltica" valdymo vienai bendrovei.

"Jei tai valdys kokia nors išorinė įmonė, valdoma iš Briuselio, elitas praras prieigą prie daugiamilijardinių biudžetų, kuriuos jie planavo pasisavinti. O Lietuva tam priešinasi ir pateisina tai gynybos planais. Manau, kad jie susitars, pasiūlys paketus ir Baltijos elitas gaus savo kąsnelį", — teigė politologas.

Baltijos šalių ministrai pirmininkai mėnesio pabaigoje turėjo "surasti bendrą vardiklį" būsimai "Rail Baltica" geležinkelio projekto valdymo struktūrai.

Siekdamos gauti papildomą finansavimą šiais metais, Baltijos šalys turėtų derinti projekto valdymą bendros "Rail Baltica" įmonės rankose. Tai yra būtina sąlyga, kurią nustatė Europos Komisija (EK).

Lietuva prieštarauja šiam sprendimui, susiedama "Rail Baltica" valdymą su "saugos problemomis". Kadangi geležinkelis yra įtrauktas į Vilniaus gynybos strategiją, jo kontroliuoti negali jokia trečioji šalis.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
biudžetas, tranzitas, Baltijos šalys, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (72)
Dar šia tema
Nausėda atskleidė, ko reikia sutarimui dėl ES biudžeto
Lietuva pasirašė deklaraciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo
Lietuva siekia papildomų ES lėšų "Rail Baltica" statybai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 23-osios šventės

(atnaujinta 22:37 2021.01.22)
Šią dieną 2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte

Sausio 23 yra 23-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 342 dienos.

2021 metų sausio 23 dieną saulė saulė teka 08:25, leidžiasi 16:37, dienos ilgis — 8 val. 12 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gailigedas, Gunda, Raimundas, Armandas.

Sausio 23-oji Lietuvos istorijoje

1429 metais imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą.

1897 metais gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1921 metais Vilniuje gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 m.

1985 metais mirė aktorius Juozas Laucius. Gimė 1893 m.

1999 metais Vilniaus Rotušėje pirmą kartą įvyko Vienos pokylis.

Sausio 23-oji pasaulio istorijoje

1783 metais gimė prancūzų rašytojas Stendalis — Mari Anri Beilas. Mirė 1842 m.

1789 metais Vašingtone buvo įkurtas Džordžtauno Koledžas, vėliau tapęs universitetu.

1793 metais Peterburge buvo pasirašyta Rusijos sutartis su Prūsija dėl Žečpospolitos valstybės II-ojo padalijimo.

1799 metais prancūzų armija užėmė Neapolio miestą Italijoje.

1832 metais gimė prancūzų dailininkas impresionistas Eduaras Manė. Mirė 1883 m.

1920 metais gimė vieno populiariausių pasaulyje žaislų "skriejantis diskas" (angl. Frisbee) išradėjas Volteris Frederikas Morisonas. Mirė 2010 m. Jutos valstijoje, JAV.

1931 metais mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova.

1989 metais mirė vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų dailininkas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m.

1999 metais lankydamasis Meksikoje, popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes — prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

2007 metais po sunkios ligos mirė garsus lenkų žurnalistas ir rašytojas Ryšardas Kapuscinskis, savo reportažais iš neramiausių pasaulio vietų pelnęs tarptautinę reputaciją. Jam buvo 74 metai.

2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte.

2013 metais mirė kardinolas Juzefas Glempas, kuris nuo 1981 iki 2009 metų vadovavo Lenkijos Katalikų Bažnyčiai. Kardinolui buvo 83 metai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai