Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija apkaltinta "neigiamo Baltijos šalių įvaizdžio kūrimu" žiniasklaidoje

(atnaujinta 10:42 2020.03.12)
Visų pirma, tyrimo autoriai pasipiktino tuo, kad Rusijos spauda lygina Baltijos šalių ekonominius rezultatus su ES "klestinčiomis šalimis", o ne su kitomis buvusiomis TSRS respublikomis

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Rytų Europos politinių tyrimų centras (angl. Centre for East European Policy Studies, CEEPS) apkaltino Kremliaus kontroliuojamą Rusijos žiniasklaidą tariamai kuriant "neigiamą Baltijos šalių įvaizdį".

Tyrimo skelbime rašoma, kad socialiniai tinklai ir Rusijos spauda skleidžia informaciją, kad Baltijos šalys yra skurdžios, o jų pramonė buvo sunaikinta vos žlugus TSRS.

"Tokių ekonominių pranešimų skleidimo tikslas yra pakirsti Baltijos piliečių pasitikėjimą savo valstybinėmis institucijomis ir sustiprinti Maskvai palankų požiūrį į užsienio politiką", — teigė CEEPS.

Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad Rusijos žiniasklaida sąmoningai lygina Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonominius rezultatus su turtingiausiomis Europos šalimis, o ne su kitomis buvusiomis TSRS respublikomis, "kurios yra daug prastesnės padėties nei Baltijos šalys". Anot jų, tokiu būdu "Rusijos propagandistai" bando sukurti nostalgiją Tarybų Sąjungos laikams.

Kaip nurodyta, iš trijų Baltijos šalių, Lietuvos ir Latvijos gyventojai buvo labiausiai pažeidžiami išorinės propagandos, o Estijos visuomenė rodo didelį stabilumą.

Anksčiau Europos Komisija paskelbė pranešimą, kuriame skurdas ir socialinė nelygybė buvo įvardyti kaip pagrindinės Lietuvos problemos. Dokumente pabrėžiama, kad socialinės apsaugos išlaidos šalyje yra vienos mažiausių ES, o skurdo, socialinės atskirties rizikos lygis žymiai viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Baltijos šalys reguliariai yra ES antilyderių sąrašuose pagal gyvenimo lygį. Praėjusį vasarį "Eurostatas" įvardijo Lietuvą kaip vieną iš penkių šalių, kuriose piliečių skurdo rizika yra didžiausia. Lietuva aplenkė kaimynes Latviją ir Estiją.

Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokios nepriklausomybės.

Visų pirma, interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, norėdama panaudoti šalies išteklius kitų Europos zonų plėtrai.

Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Vasario pradžioje Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) savo metinėje ataskaitoje pavadino Rusijos Federaciją "didžiausia grėsme Lietuvos saugumui ir jos užsienio politikai".

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimą padarė kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusio ir Lietuvai neperspektyvaus antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad "Rusijos grėsmės" mito palaikymas reikalingas NATO kontingentams sutelkti prie Rusijos sienų.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Be to, Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos šalia Rusijos Federacijos sienų išaugo septynis kartus, o NATO naudoja Vakarų isteriją būtent tam, kad didintų ginklų ir kontingentų skaičių.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
"Rusijos grėsmė", Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Bus rekonstruotas svarbiausias tiltas pagrindinėje Lietuvos geležinkelio magistralėje
EIB skyrė 60 mln. eurų paskolą "Ignitis grupės" vėjo jėgainių parkui Lenkijoje
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Krovininiai vagonai, archyvinė nuotrauka

Latvijos geležinkelio pelnas lygus nuliui

(atnaujinta 14:35 2020.12.03)
Devynių šių metų mėnesių Latvijos geležinkelio pelnas buvo lygus nuliui eurų, pernai per šį laikotarpį buvo 2,2 mln. nuostolis, liepą Latvijos susisiekimo ministerija skyrė 27,236 mln. eurų "LDz" finansinei pusiausvyrai užtikrinti

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Latvijos geležinkelio apyvarta per devynis šių metų mėnesius siekė 103,839 milijono eurų, tai yra 25,6 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pelnas per ataskaitinį laikotarpį yra lygus nuliui, o prieš metus bendrovė patyrė nuostolių, praneša LDz.

Per devynis 2019 metų mėnesius "LDz" apyvarta siekė 139,589 mln. eurų, o nuostoliai — 2,2 mln.

Bendrovės finansinėje ataskaitoje sakoma, kad "Latvijas dzelzceļš" tęsė darbą, išdėstytą paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje — pagerinti efektyvumą, patikslinti organizacinius, technologinius ir verslo procesus, sumažinti išlaidas ir užtikrinti konkurencingą bei tvarią koncerno veiklą ateityje.

Dėl įvairių ekonominių ir geopolitinių procesų per pirmuosius tris šių metų ketvirčius tęsėsi 2019 metais pasirodžiusi krovinių apyvartos mažėjimo tendencija, situaciją apsunkino koronaviruso pandemija, pranešė "LDz" vadovybė.

Devynis 2020 metų mėnesius "Latvijas dzelzceļš" gabenamų krovinių kiekis sumažėjo 14,192 mln. tonų, arba 44,9 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo gabenama 31,643 mln. tonų krovinių. Importuoti kroviniai sudarė 69,5 % viso srauto, arba 12,124 mln. tonų, tai yra 52,1 % mažiau nei per devynis praėjusių metų mėnesius "LDz" gabenamų importo krovinių apimtis.

Šiemet devynis mėnesius daugiausia naftos ir jos produktų gabeno Latvijos geležinkeliai — 24,3 % visų krovinių, anglies dalis — 20,1 %. Mineralinės trąšos sudarė 10,1 % viso krovinių srauto, pašarai — 7,8 %, grūdai — 5,5 %, mediena ir jos gaminiai — 8,8 %, kitų krovinių dalis — 23,4 %.

Keleivių srautas per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 28,1 proc., iki 10,214 mln. keleivių.

Atsižvelgiant į sumažėjusią eismo apimtį, "Latvijas dzelzceļš" metus baigs nuostoliais, sakoma pranešime. Bendrovė negalės užtikrinti finansinės pusiausvyros, nes neturi pajamų visoms infrastruktūros išlaikymo išlaidoms padengti.

Šiuo atžvilgiu Susisiekimo ministerija "Latvijas dzelzceļš" skyrė 27,236 mln. Be to, ministrų kabinetas nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 32,422 milijono eurų.

 

Tegai:
pelnas, geležinkelis, Latvija