Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: dėl koronaviruso Baltijos šalių ekonomika patirs didelius nuostolius

(atnaujinta 09:07 2020.03.17)
Visuotinis karantinas ir gamybos sustabdymas yra didelis smūgis Europos ekonomikai. Be to, reiktų atsižvelgti, kad Baltijos šalys nėra labiausiai išsivysčiusios šalys Europoje, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Visuotinis karantinas ir gamybos nutraukimas yra rimtas smūgis Europos ekonomikai, sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas interviu Sputnik Lietuva.

Vyriausubės pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Tai yra tiekimo grandinių sunaikinimas, oro susisiekimas, turizmas ir, svarbiausia, sumažėjęs gyventojų aktyvumas. Užuot išleidę pinigus, žmonės pradeda juos taupyti... <...> Savaime suprantama, kad esant tokiai epidemijai žmonės, esantys logistikos grandinių kraštuose, transporto srautuose — o Baltijos šalys, suprantama, Europoje priklauso ne labiausiai išsivysčiusioms šalims, nukenčia labiausiai, nes pirmiausia pradeda taupyti. Todėl ekonomikos skatinimo priemonėmis turėtų būti siekiama remti smulkų ir vidutinį verslą, oro linijų, vežėjų ir turizmo verslą, kuris, be abejo, dėl šių įvykių patyrė didžiulius nuostolius", — sakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad net ir pasibaigus epidemijai, koronaviruso poveikis bus jaučiamas dar kurį laiką.

"Krizės metu silpnoms šalims visada sumažinama pinigų suma, kurią galima pasiskolinti rinkoje esant santykinai žemoms palūkanų normoms. Pinigai naudojami ekonomikos vystymui, o kapitalo rinkos laisvė retai sumažėja, tai lemia skolų aptarnavimo išlaidų padidėjimą ir skolinimosi išlaidų padidėjimą. Visi šie veiksniai Baltijos šalių ekonomikoje po koronaviruso pasireikš dideliu mastu", — pareiškė Zubecas.

Lietuvos Vyriausybė planuoja skirti 10 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, tai yra, daugiau nei penkis milijardus eurų, kovai su koronaviruso poveikiu.

Didžiausias dėmesys skiriamas asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimui.

Anksčiau Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl koronaviruso pandemijos. Karantinas prasidėjo pirmadienį ir truks iki kovo 30 dienos, o prireikus bus pratęstas. Pasienyje įsigaliojo draudimas atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma tik transporto priemonėms, pristatančioms būtiniausias prekes.

Tegai:
koronavirusas, nuostoliai, ekonomika, Baltijos šalys
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Nedarbingumo pažymėjimus atbuline tvarka galės gauti vaikus prižiūrintys tėvai
Titovas: Lietuvos valdžia turi pasirūpinti socialiniais paketais karantino metu
Karantino metu Lietuvos paštas dirbs su apribojimais
Ekspertas: dėl koronaviruso latviai atsidūrė naujoje realybėje
Lėktas Il-96

Estija apkaltino Rusijos Il-96 oro sienos pažeidimu

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį vėl iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje ir įteikė jam notą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Estijos kariai dar kartą teigė, kad Rusijos lėktuvas Il-96 tariamai pažeidė šalies oro sieną netoli Vindloo salos.

Kaip anksčiau pranešė Estijos kariškiai, panašus incidentas įvyko ir trečiadienį, kai Rusijos orlaivis "Il-96“"tariamai pažeidė šalies oro sieną netoli Vindloo salos ir mažiau nei minutę praleido respublikos oro erdvėje. Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Estijoje Aleksandrą Petrovą ir įteikė jam notą.

"Penktadienį Rusijos orlaivis Il-96 be leidimo pateko į šalies oro erdvę netoli Vindloo salos. Estijos oro erdvėje jis praleido apie minutę. Lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, tačiau skrydžio plano nebuvo. Orlaivis nebendravo radijo ryšiu su Estijos skrydžių valdymo tarnyba", — pranešė Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį vėl iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje ir įteikė jam notą.

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad visi Rusijos orlaivių skrydžiai buvo ir yra vykdomi griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo virš neutralių vandenų taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų.

Tegai:
sienos pažeidimas, Rusija, Estija
Dar šia tema
Rusijos MiG-31 perėmė JAV ir Norvegijos lėktuvus Barenco jūroje
Sergejus Lavrovas: mes nenorime nepagrįstai priskirti šalis prie nedraugiškų
Estija apkaltino Rusijos Il-96 oro sienos pažeidimu
Lėktuvas Il-96, archyvinė nuotrauka

Estija apkaltino Rusijos Il-96 oro sienos pažeidimu

(atnaujinta 15:39 2021.05.07)
Rusijos ambasadorius Aleksandras Petrovas ketvirtadienį buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją, kur gavo notą

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba tvirtina, kad Rusijos lėktuvas Il-96 trečiadienį, gegužės 5 dieną, pažeidė Estijos oro sieną.

"Trečiadienį, gegužės 5 dieną, Rusijos orlaivis Il-96 pažeidė Estijos oro sieną netoli Vaindloo salos ir maždaug minutę išbuvo Estijos oro erdvėje. Orlaivio atsakiklis buvo įjungtas, tačiau skrydžio plano nebuvo. Orlaivis nebendravo radijo ryšiu su Estijos skrydžių valdymo tarnyba", — sakoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, Rusijos ambasadorius Aleksandras Petrovas ketvirtadienį buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją, kur gavo notą. Pasak Estijos kariškių, tai yra antrasis Rusijos lėktuvo Estijos oro sienos pažeidimas šiais metais.

"Tai labai erzinantis ir rimtas incidentas, ir tokia jau daugybę kartų pasikartojanti pažeidimų serija jokiu būdu nėra priimtina", — sakoma Estijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad visi Rusijos orlaivių skrydžiai buvo ir yra vykdomi griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo virš neutralių vandenų taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų.

Dar šia tema
Rusijos MiG-31 palydėjo amerikiečių žvalgybinį lėktuvą virš Čiukčių jūros
Stiklinė su vandeniu

Geologai patikrino Lietuvos šaltinių vandens kokybę

(atnaujinta 18:07 2021.05.08)
Apie 90 proc. šaltinių nėra paveikti žmogaus veiklos — itin geru vandeniu pasižymi net 72,4 proc. Lietuvos šaltinių, geros kokybės – 17,2 proc.

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Daugumos tirtų šalies šaltinių vanduo gali būti priskirtas puikaus vandens klasei, rodo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) apibendrinti tyrimų duomenys.

Itin geru vandeniu pasižymėjo net 72,4 proc. šaltinių, geros kokybės – 17,2 proc. Pasak LGT vyr. patarėjo Jono Satkūno, galima daryti išvadą, kad apie 90 proc. šaltinių nėra paveikti žmogaus veiklos.

7,1 proc. šaltinių cheminė būklė yra patenkinama veikiausiai dėl hidrocheminių anomalijų ar žmogaus veiklos poveikio. Jų vandenyje nėra cheminių medžiagų (išskyrus geležį), kurių koncentracija viršytų geriamajam vandeniui nustatytą kiekį. Tačiau miestų teritorijose esančių šaltinių vandens tipas rodo akivaizdų urbanistinės infrastruktūros poveikį šiam vandeniui.

Satkūnas pažymėjo, kad nors daugumos šaltinių vandenyje cheminių medžiagų koncentracijos nėra didelės, bet pasitikėti vien cheminės analizės rezultatais nepakanka — nereikėtų pamiršti, kad vandenyje gali būti padidėjęs mikrobų kiekis.

Lietuvoje daugiausia yra paplitę gėlo vandens šaltiniai. Daug mineralinių medžiagų turi 40,4 proc., o mažai –  net 59,6 proc. šaltinių.

Iš visų ištirtų ir aprašytų Lietuvos šaltinių net 66 trykšta Dainavos krašte (įskaitant ir Vilnių). Daugelis jų apipinti legendomis ir padavimais. Žemaitijos nacionaliniame parke ištirti 29 šaltiniai. Apie juos pasakojimų surinkta gerokai mažiau, nes dauguma jų yra "laukiniai", sunkiai randami, nelankomi, pasislėpę miškų glūdumoje. Aukštaitijos nacionaliniame parke ištirta 17 šaltinių ir užrašyti keli pasakojimai.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Mokslininkai pasakojo, kaip pušies šaka išvalo vandenį nuo 99 procentų bakterijų
Šalyje po truputį šyla vandens telkiniai