Ekspertas: COVID-19 atskleidė visas NATO pratybų Baltijos šalyse silpnąsias vietas
Tapo galutinai aišku, kad JAV nepavyks šį pavasarį įgyvendinti savo didelio plano perkelti karius ir techninę įrangą į Europą ir prie Rusijos sienų, pažymėjo karo politologas Andrejus Koškinas
VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Sumanymas perkelti daug JAV karių į Europą, pasirodo, buvo ne vietoje ir ne laiku, sakė Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas, karo politologas Andrejus Koškinas interviu Sputnik radijui.
"Koronavirusas atskleidė visas silpnąsias vietas — ne tik ekonomikoje, socialinėje, bet ir karinėje srityje, visų pirma, tos kolosalios [pratybos], kaip tuo metu sumanė NATO kariniai vadai, greičiausiai neįvyks, o jei ir įvyks, tai bus fragmentiškai suskaidytos ir bus atidirbtos fragmentiškos užduotys", — pažymėjo ekspertas.
Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis išreiškė viltį atnaujinti bendradarbiavimą su JAV pasibaigus koronaviruso pandemijai.
Anksčiau paaiškėjo, kad Pentagonas sustabdė kariuomenės perkėlimą į Europą "Defender Europe" pratyboms dėl COVID-19 epidemijos.
Pratybos "Defender 2020" turėjo tapti didžiausiomis JAV pratybomis Europoje per 25 metus. Iš viso per pratybas iš JAV į Europą buvo planuojama perkelti apie 20 tūkstančių karių. Jų laikymo centru buvo pasirinkta Vokietija, tačiau įvairūs šių pratybų elementai planuojami dešimties NATO valstybių teritorijoje, taip pat šalia Rusijos sienų su Lenkija ir Baltijos šalimis.
Taip pat skaitykite:
Pagyvenę Estijos žmonės nebepasitiki "AstraZeneca", sako šeimos gydytoja
(atnaujinta 17:07 2021.04.12)
Anksčiau EVA Saugumo komitetas pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai reto tromboembolinių komplikacijų atsiradimo tikimybę pacientamsVILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Pagyvenę Estijos žmonės nebepasitiki koronaviruso vakcina "AstraZeneca", nes yra prieštaringos informacijos apie šį preparatą, sekmadienį sakė šeimos gydytoja Alina Terep.
Žmonės apskritai tapo sąmoningesni, bet ir sutrikę dėl nuolat pateikiamos prieštaringos informacijos apie preparatą, sakė ji. Vyriausybei sustabdžius vakcinos "AstraZeneca" naudojimą žmonėms iki 60 metų, iškilo naujų problemų, įskaitant bendravimą su vyresniais nei 60 metų žmonėmis.
"Greičiau problema yra ta, kad dėl naujausių žinių tampa sunkiau įtikinti pacientą, jog "AstraZeneca" vakcina yra saugi ir jį apsaugos. Turėjome net keletą nemalonių atvejų, kai žmogus ateina į "Pfizer" vakcinaciją ir netiki, kad mes jam suleidžiame "Pfizer". Mes netgi turime jam įrodyti, parodyti butelį, iš kurio mes ištraukite kitą švirkštą, įtikindami, kad nesuleidžiame nieko, kas niekam nebuvo pažadėta. Pacientų nepasitikėjimo lygis yra labai aukštas", — Estijos transliacijų portalui ERR sakė gydytoja.
Europos vaistų agentūra (EVA) išnagrinėjo papildomą informaciją apie šią vakciną, teigė, kad jos nauda yra didesnė už su ja susijusią riziką, tačiau pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams tikimybę.
Kai kurios Europos valstybės nusprendė saugumo sumetimais sustabdyti vakcinos vartojimą. Tačiau kovo 18 dieną Europos vaistų agentūra patvirtino "AstraZeneca" vakcinos nuo koronaviruso saugumą ir veiksmingumą, pažymėjo, kad jos nauda ir gyventojų apsauga gerokai nusveria su ja susijusią galimą riziką. Nemažai šalių, įskaitant Estiją, atnaujino vakcinos vartojimą.
©
Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto
(atnaujinta 14:31 2021.04.12)
Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktusVILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.
Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, jog maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir mitybą.
Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai neišmeta maisto.
Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.
Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai išmeta žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).
55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, paprastai neišmeta maisto.
Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto išmetimo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, jog maisto švaistymo problema yra reikšminga.
Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.
Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.
Tegai:
Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai
(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.
Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.
Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.
Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.
Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.
O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.