Ryga, archyvinė nuotrauka

"PBK" nutraukia laidų transliaciją dėl valdžios institucijų spaudimo

(atnaujinta 10:16 2020.03.20)
Šis sprendimas buvo priimtas dėl valstybinių ir teisėsaugos institucijų spaudimo Rygoje įsikūrusiai "Baltijas Mediju Alianse"

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Rusijos pirmąjį kanalą transliuojantis "Pirmasis Baltijos kanalas" (PBK) uždaro autorines programas Latvijoje ir Estijoje. Ketvirtadienio vakarą eteryje pasirodė paskutinės Latvijos laiko ir Estijos žinių laidos, rašo RIA Novosti.

Šis sprendimas buvo priimtas dėl valstybinių ir teisėsaugos institucijų spaudimo Rygoje įsikūrusiai "Baltijas Mediju Alianse" (BMA).

Be rusiškų programų

"BMA kontroliuojančiosios bendrovės, kuriai priklauso trečiasis didžiausias Estijos komercinis televizijos kanalas — "Pirmasis Baltijos kanalas" (PBK), vadovybė nusprendė po šių metų kovo 19 dienos nutraukti dienos žinių programos "Estijos žinios" ir dienos informacinės programos "Latvijos laikas" transliacijas dėl nuolatinio ekonominio valstybės ir teisėsaugos institucijų spaudimo kontroliuojančiajai bendrovei", — teigė bendrovė.

Pasak BMA rinkodaros skyriaus vedėjos Sindijos Friedenberg, PBK ir toliau veiks kaip programų retransliatorius, visi pakeitimai šiuo metu turi įtakos tik vietinėms naujienoms ir autorinėms programoms.

"Mums skaudu, kad išorinės sąlygos neleidžia mums aprūpinti žurnalistus darbu. Jais pasitikėjo mūsų žiūrovai, jie mokėjo sudominti įvykiais šalyje, kurioje gyvena mūsų žiūrovai ir jų vaikai. Norime padėkoti naujienų tarnybai už jų profesionalumą, ištikimybę ir palaikymą visus šiuos metus", — pažymėjo BMA.

Bendrovės duomenimis, programa "Estijos žinios" yra populiariausia informacinė programa tarp rusakalbių respublikos gyventojų, kurią sukūrė vienintelė nevalstybinė televizijos žinių tarnyba šalyje.

"Estijos žinių" programa yra ne pelno produktas, sukurtas vien tik iš BMA žiniasklaidos grupės uždirbtų lėšų. 2019 metais vidutinė PBK žinių laidos auditorija sulaukė 55 tūkst. žiūrovų", — pabrėžė BMA.

"Baltijas Mediju Alianse" priklauso "Pirmasis Baltijos kanalas", "Pirmojo Baltijos muzikos kanalo" reklamos agentūra, "Ren TV Baltic" reklamos ir žiniasklaidos agentūra, "Tem LV" televizijos kanalų platintojas ir "Print Media" leidykla, taip pat "MK Latvija", "MK Estija" ir jų internetinė versija. Iš viso BMA apima 25 televizijos kanalus Baltijos šalyse.

Dėl BMA sprendimo Estijos bendrovė "Subbmedia", kurios pagrindinė veikla yra "Estijos žinių" rengimas, iki gegužės pabaigos atleis iš darbo devynis žmones. 2018 metais įmonėje dirbo 15 darbuotojų. "Estijos žinias" PBK transliuoja nuo 2004 metų kovo mėnesio.

Tuo tarpu Talino meras Michailas Kylvartas patvirtino, kad sutartys dėl trijų rusų televizijos programų transliacijos, kurias Estijos sostinės valdžia užsako PBK, vis dar galioja.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba anksčiau vykdė operatyvinius veiksmus "Baltijos Mediju Alianse", kurios bendrasavininkis ir valdybos pirmininkas Olegas Solodovas įtariamas pažeidęs tarptautines antirusiškas sankcijas, patalpose. Anot "RIA Novosti" Rusijos komunikacijos ministerijos viršininko pavaduotojo Aleksejaus Volino, padėtis su paieškomis Latvijos įmonės biure nepagerina jau sugadintos Latvijos kaip šalies, dažnai pažeidžiančios žmonių teisę gauti informaciją, reputacijos.

Baltijos šalių valdžios spaudimas žiniasklaidai

Baltijos valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Baltijos šalių žiniasklaidos priespaudos atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Anksčiau "Sputnik Estija" darbuotojai iš šalies Policijos ir pasienio apsaugos departamento vadovybės sulaukė tiesioginių grasinimų iškelti jiems baudžiamąsias bylas, jei jie nenutrauks darbo santykių su organizacija iki 2020 metų sausio 1 dienos.

Šių veiksmų pagrindu įvardijamos 2014 metų kovo 17 dieną Europos Sąjungos sankcijos, pritaikytos daugeliui fizinių ir juridinių asmenų dėl įvykių Ukrainoje. Tačiau ES sankcijos nebuvo įvestos prieš MIA "Rossija segodnia", kuriai priklauso "Sputnik", bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu "RIA Novosti" teigė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš "Sputnik", o taiko asmenines sankcijas, paskirtas Kiseliovui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją aplink "Sputnik Estija", teigė, kad Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų "Sputnik" darbą kitose šalyse. Šaltinis Maskvoje "RIA Novosti" teigė, kad Didžiosios Britanijos kuratoriai daro įtaką Estijos valdžios institucijų veiksmams.

Tarptautinės organizacijos "Reporteriai be sienų" atsakyme į MIA "Rossija segodnia" laišką buvo pranešta, kad organizacija tiria šią situaciją.

MIA "Rossija segodnia" prašo peržiūrėti diskriminacinę politiką "Sputnik Estija" atžvilgiu ir yra pasirengusi pateikti tinkamą šio precedento neturinčio laisvės pažeidimo įvertinimą, taip pat prašo imtis priemonių užtikrinti agentūros žurnalistų teisę vykdyti savo profesines pareigas.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Ryga
Dar šia tema
EŽA kreipiasi į Europos Tarybą dėl situacijos aplink Sputnik Estija
Lavrovas Sputnik Estija situaciją pavadino "ES reputacijos dėme"
Višinskis ir Čeryševa ETPA kalba apie Sputnik Estija
Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra
Maskvoje vyko piketas "Sputnik Estija" darbuotojams apginti
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Gėlių laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 14-osios šventės

(atnaujinta 19:41 2020.08.13)
Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę, vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 227-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę

Šventasis (1894–1941) gimė Zdunska Voloje netoli Lodzės, Lenkijoje. 1910 metais tapo pranciškonu, studijavo Romoje. 1918 metais įšventintas kunigu. Iš Aušvico koncentracijos stovyklos pabėgus vienam kaliniui buvo pasmerkti keli nekalti žmonės. Vienas iš jų buvo gausios šeimos tėvas. Maksimilijonas pasisiūlė į jo vietą ir 1941 metų rugpjūčio 14 dieną mirė kankinio mirtimi. Popiežius Jonas Paulius II 1982 metais jį paskelbė šventuoju.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1385 metais Krėvos pilyje po pusę metų trukusių derybų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Lenkijos bajorais sudarė Krėvos sutartį. Šia sutartimi Jogaila įsipareigojo vesti vienuolikmetę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis, krikštytis, pakrikštyti Lietuvos gyventojus ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos. Šis žingsnis davė pradžią Jogailaičių dinastijai, kurios įtaka po pusantro amžiaus taip išaugo, kad daugiau nei trečdalis Europos buvo valdoma lietuviškosios dinastijos palikuonių. XVI a. pr. Jogailaičių teritorijos išsitęsė tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų (dinastijai priklausė LDK, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos sostai).

2004 metais savo namuose Krokuvoje mirė 93 metų lietuvių kilmės lenkų poetas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1867 metais pasirodė pirmasis Karlo Markso "Kapitalo" tomas.

1911 metais viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.

1927 metais Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Izadora Dunkan. Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta.

Tegai:
šventės, šventė