Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Estijos prezidentė kritikuoja ES veiksmus koronaviruso epidemijos metu

(atnaujinta 11:32 2020.03.24)
Pasak Estijos prezidentės, daugeliui žmonių dabar kyla daug klausimų apie Europos Sąjungos solidarumą

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid teigė, kad Europos Sąjunga koronaviruso pandemijos metu neatlieka savo pagrindinio uždavinio — užtikrinti bendros Europos rinkos funkcionavimą, rašo RIA Novosti.

"Šiandien Europos Sąjunga iš tikrųjų neatlieka savo pagrindinio uždavinio — užtikrinti bendrosios rinkos funkcionavimą. Pagrindinė ES funkcija yra ta, kad turime bendrą ekonominę erdvę, laisvą darbo jėgos, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Bent su trimis iš jų šiandien turime akivaizdžių problemų", — antradienį valstybinio transliuotojo ETV laidoje sakė prezidentė.

Pasak Kaljulaid, daugelis valstybių yra pasirengusios pervežti prekes per sienas, ypač Vokietija, kuri aktyviai bendradarbiauja su Estija ir sudarė sąlygas prie Vokietijos ir Lenkijos sienos įstrigusiems Estijos gyventojams greitai grįžti jūra.

"Tačiau tokie susitarimai greičiau buvo dvišalių derybų rezultatas nei bendrų ES principų atitikimas. Taigi, daugeliui žmonių dabar kyla daug klausimų apie Europos Sąjungos solidarumą", — pridūrė ji.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 dieną naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį paskelbė pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau kaip 330 tūkst. žmonių, daugiau nei 14,5 tūkst. mirė. 

Taip pat skaitykite:

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik
Koronavirusas Europos šalyse

 

Tegai:
Kersti Kaljulaid, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Europos Komisija pasiūlė apriboti užsieniečių įvažiavimą į ES
Ekspertas: ES vienybė sužlugo prieš realią koronaviruso grėsmę
Koronavirusas — vinis į ES ir europietiškų vertybių karstą
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
Lengvieji automobiliai, archyvinė nuotrauka

Estijos greitkelyje užsidegė ant tralo gabenami automobiliai

(atnaujinta 23:31 2021.04.10)
Pranešama, kad keturios transporto priemonės buvo visiškai sunaikintos liepsnos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Šeštadienį, anksti ryte, greitkelyje Talinas–Pernu, priešais Kernu, užsidegė gabenamos transporto priemonės, praneša portalas ERR.

"6:42 val. pagalbos centrui buvo pranešta, kad greitkelyje Talinas–Pernu–Ikla, Metsanurgos kaime, dega krovininis automobilis. Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai nustatė, kad ant tralo gabenamos transporto priemonės iš tikrųjų užsidegė. Keturios transporto priemonės buvo visiškai sunaikintos liepsnos", — sakė gelbėjimo centro atstovė spaudai Mariann Mäeots.

Gaisro priežastis tiriama.

Eismas Talino kryptimi buvo atkurtas iki 9 valandos ryto, kiek vėliau eismas buvo atidarytas ir Pernu kryptimi.

Tegai:
Estija, gaisras, automobiliai
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai