Ligoninės dezinfekcija

Estijoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo iki 369

(atnaujinta 12:05 2020.03.24)
Kaip pranešė Estijos sveikatos departamentas, ligoninėje yra 17 pacientų, iš kurių šešiems reikalinga intensyvi priežiūra

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius Estijoje per dieną padidėjo 17 ir pasiekė 369, antradienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.

"COVID-19 virusas buvo diagnozuotas 369 Estijos gyventojams įvairiuose šalies regionuose. Nuo sausio 31 dienos Estijoje buvo atliktas 4041 koronaviruso tyrimas. Infekcija pagal amžiaus grupes išliko ta pati: iš užsikrėtusiųjų 6 proc. iki 20 metų amžiaus, o vyresnių nei 60 metų — 17 proc. Ligoninėje yra 17 žmonių, iš kurių šešiems reikalinga intensyvi priežiūra. Keturi pacientai yra kritinės būklės reanimacijoje", — rašoma departamento pranešime.

Estijos vyriausybė dėl koronaviruso protrūkio nuo kovo 12 iki gegužės 1 dienos paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Uždarytos mokyklos, muziejai ir kino teatrai. Teatro spektakliai, koncertai ir konferencijos atšaukti. Dėl nepaprastosios padėties uždarytos sporto salės, SPA centrai, baseinai, vandens centrai, dienos centrai ir vaikų žaidimų kambariai.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 dieną paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau kaip 330 tūkst. žmonių, daugiau nei 14,5 tūkst. mirė.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Estija
Dar šia tema
Nuo koronaviruso pasaulyje pasveiko daugiau nei 100 tūkstančių žmonių
Turistai nenori grįžti iš Balio į epidemijų paliestas šalis
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Vegetariškas omletas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja įvardijo sveikiausius pusryčių patiekalus

(atnaujinta 15:38 2020.08.12)
Dietologė atskleidė, kaip reikia gaminti sau pusryčius, kad neliktų galimybės priaugti nereikalingo svorio

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pusryčiai gali būti vadinami sveikais tik tuo atveju, jei į juos įeina valgiai, kuriuose yra ir baltymų, ir angliavandenių. Apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo dietologė Julija Čechonina.

"Ryte lėkštę negalima užpildyti tik vienu komponentu, pavyzdžiui, koše, kaip paprastai manoma", — pabrėžė ji.

Anot specialistės, žmogui ryte reikalingi angliavandeniai kaip energijos šaltinis. Tačiau pusryčiai be baltymų, kuriuos galima gauti pasigaminus omletą ar varškėčius, padidina riziką, kad per dieną jų pritruks.

"Jei per dieną negauname pakankamai baltymų, gausime riebalų ir angliavandenių perteklių — nėra kitų variantų", — aiškino Čechonina.

Dietologė padarė išvadą, kad tai tiesiogiai susiję su papildomų kilogramų prieaugiu.

Tegai:
pusryčiai, maistas ir gėrimai, maistas, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai