Estijoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo iki 369
(atnaujinta 12:05 2020.03.24)
Kaip pranešė Estijos sveikatos departamentas, ligoninėje yra 17 pacientų, iš kurių šešiems reikalinga intensyvi priežiūraVILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius Estijoje per dieną padidėjo 17 ir pasiekė 369, antradienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
©
Sputnik / Vladimir Astapkovich
"COVID-19 virusas buvo diagnozuotas 369 Estijos gyventojams įvairiuose šalies regionuose. Nuo sausio 31 dienos Estijoje buvo atliktas 4041 koronaviruso tyrimas. Infekcija pagal amžiaus grupes išliko ta pati: iš užsikrėtusiųjų 6 proc. iki 20 metų amžiaus, o vyresnių nei 60 metų — 17 proc. Ligoninėje yra 17 žmonių, iš kurių šešiems reikalinga intensyvi priežiūra. Keturi pacientai yra kritinės būklės reanimacijoje", — rašoma departamento pranešime.
Estijos vyriausybė dėl koronaviruso protrūkio nuo kovo 12 iki gegužės 1 dienos paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Uždarytos mokyklos, muziejai ir kino teatrai. Teatro spektakliai, koncertai ir konferencijos atšaukti. Dėl nepaprastosios padėties uždarytos sporto salės, SPA centrai, baseinai, vandens centrai, dienos centrai ir vaikų žaidimų kambariai.
Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 dieną paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau kaip 330 tūkst. žmonių, daugiau nei 14,5 tūkst. mirė.
Taip pat skaitykite:
Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje
(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį
VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.
Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.
Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.
Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.
Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.
Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.
"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.
Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.
Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.
Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimąVILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.
©
Photo : Rail Baltica
Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.
"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.
Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.
"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.
Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.
"Rail Baltica" projektas
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.
Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika
(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir NemenčinęVILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.
NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.
Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.
Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.
Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.