Traktorius

Estijos prezidentė pakvietė bedarbius dirbti laukuose

(atnaujinta 08:35 2020.04.09)
Pasak Estijos prezidentės, reikia greitai rasti darbo jėgos trūkumo žemės ūkyje sprendimus — braškės noksta pagal grafiką

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid priminė piliečiams, kad žemės ūkio sektoriaus problemos liečia ne tik pačius ūkininkus, bet ir visą visuomenę, rašo "Postimees".

Vakar Kaljulaid surengė virtualų susitikimą su Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų vadovais, kad aptartų krizės poveikį žemės ūkio sektoriui. Susitikimo metu buvo išsamiai aptariamos šios pramonės problemos, ypač susijusios su darbo jėgos trūkumu.

Vakar Estijos Parlamento kaimo reikalų komisijos nariai nusprendė palaikyti leidimų dirbti užsieniečiams, kurie jau yra Estijoje, pratęsimą bent iki nepaprastosios padėties pabaigos. Anksčiau tvirtinta, kad sritys, priklausančios nuo užsienio darbuotojų darbo, be šios priemonės negalėtų išgyventi.

Anot Kaljulaid, šį pavasarį kilusią darbuotojų trūkumo problemą galima iš dalies išspręsti laikinai pritraukiant žmones, neturinčius atitinkamos patirties, tačiau šiame sektoriuje pakanka ir specifinio darbo, o jau daugelį metų neįmanoma išsiversti be darbo jėgos iš užsienio.

"Žinoma, dabartinį darbo jėgos trūkumą žemės ūkyje galima iš dalies išspręsti įtraukiant visiškai ar laikinai netekusius darbo Estijos gyventojus. Aš raginu visus šiuos žmones atkreipti dėmesį į kaimą ir, pagal galimybes, padėti ūkininkams. Tačiau kartu šiuolaikiniame ūkyje yra labai daug darbo vietų, kurių tokiu būdu užpildyti negalima", — pridūrė prezidentė.

Dėl pandemijos Estijoje išaugo bedarbių skaičius: jei vasario pabaigoje šalyje buvo užregistruota 36 681 bedarbis, tai kovo pabaigoje jau buvo 40 910. Aišku, kyla klausimas — kodėl nepasiūlius darbo vietiniams gyventojams? Kaip pranešama, tam trukdo trys aplinkybės: bedarbio pašalpos bent porą mėnesių laikys žmones ne darbo rinkoje, atlyginimai kaime piliečių netraukia, o netrukus žemės ūkio įmonės, norėdamos sumažinti išlaidas, turės mažinti atlyginimus.

Anot Kaljulaid, sprendimai žemės ūkyje turi būti surasti greitai, nes braškės bet kokiu atveju bręsta pagal grafiką, o ne priklausomai nuo to, kada bus parengtas vienas ar kitas įstatymo projektas.

"Greitas sprendimas būtų darbo leidimų pratęsimas svetimšaliams darbuotojams, kurie jau yra čia nepaprastosios padėties sąlygomis", — sakė Estijos prezidentė.

Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų duomenimis, iki šiol ketvirtadalis žemės ūkio darbuotojų — piliečiai iš užsienio, trečdalis melžimo įmonių operatorių dideliuose ūkiuose ir šeštadalis kitų ūkio darbuotojų atvyksta iš Ukrainos ar iš kitų trečiųjų šalių.

Tegai:
derlius, žemės ūkis, bedarbiai, koronavirusas, Kersti Kaljulaid, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1856)
Dar šia tema
Veryga apie koronavirusą: Lietuvoje yra 21 sunkios būklės pacientas
Kauno apskrityje pradedama skirti baudas už karantino nesilaikymą
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 11:23 2020.05.28)
Priešingai nei Latvija, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai mokantys anglų kalbą, neišsilaikys. <...> Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Delfinas

Mokslininkai įvardijo laukinius gyvūnus, kuriems yra rizika užsikrėsti COVID-19

(atnaujinta 12:05 2020.05.28)
Biologė taip pat pridūrė, kad okeanariume labai padidėja pavojus užsikrėsti virusu nuo gyvūnų. Be to, galimas ir atvirkštinis perdavimas.

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Okeanariumuose gyvenantys gyvūnai, įskaitant banginių šeimos gyvūnus, gali užsikrėsti žmogaus koronavirusu, sakė Marija Voroncova, biologė, JT konvencijų gyvūnų apsaugos ir biologinės įvairovės konferencijose dalyvė, praneša RIA Novosti.

"Mes nusprendėme patikrinti gyvūnus, kad suprastume, kurias rūšis virusas gali praleisti. Mokslininkai išsiaiškino, kuriose gyvūnų ląstelėse yra receptorių, į kurias virusas gali patekti. Santykinai neseniai 40 rūšių gyvūnus išskyrė ląstelių struktūra, kurioje virusas gali patekti ir užkrečia juos. Visų pirma, tai visi dantyti banginiai: delfinai, banginiai, orkos, narvalai, taip pat ruoniai. Beždžionėms taip pat yra rizika. Todėl gorilos Afrikoje yra saugomos, kad virusas nebūtų perduodamas", — sakė ji.

Ji taip pat pridūrė, kad okeanariume labai padidėja pavojus užsikrėsti virusu nuo gyvūnų. Be to, galimas ir atvirkštinis perdavimas.

"Jei mes grįšime prie gyvūnų, tada, pavyzdžiui, banginiai yra labai švelnūs ir lengvai gali užkrėsti nuo žmonių. Okeanariumuose gyvūnai gyvena tik dalyvaujant veterinarui, todėl koronavirusas bus papildoma našta", — sakė ji.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
mokslininkai, delfinai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1856)
Dar šia tema
Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655