Traktorius

Estijos prezidentė pakvietė bedarbius dirbti laukuose

(atnaujinta 08:35 2020.04.09)
Pasak Estijos prezidentės, reikia greitai rasti darbo jėgos trūkumo žemės ūkyje sprendimus — braškės noksta pagal grafiką

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid priminė piliečiams, kad žemės ūkio sektoriaus problemos liečia ne tik pačius ūkininkus, bet ir visą visuomenę, rašo "Postimees".

Vakar Kaljulaid surengė virtualų susitikimą su Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų vadovais, kad aptartų krizės poveikį žemės ūkio sektoriui. Susitikimo metu buvo išsamiai aptariamos šios pramonės problemos, ypač susijusios su darbo jėgos trūkumu.

Vakar Estijos Parlamento kaimo reikalų komisijos nariai nusprendė palaikyti leidimų dirbti užsieniečiams, kurie jau yra Estijoje, pratęsimą bent iki nepaprastosios padėties pabaigos. Anksčiau tvirtinta, kad sritys, priklausančios nuo užsienio darbuotojų darbo, be šios priemonės negalėtų išgyventi.

Anot Kaljulaid, šį pavasarį kilusią darbuotojų trūkumo problemą galima iš dalies išspręsti laikinai pritraukiant žmones, neturinčius atitinkamos patirties, tačiau šiame sektoriuje pakanka ir specifinio darbo, o jau daugelį metų neįmanoma išsiversti be darbo jėgos iš užsienio.

"Žinoma, dabartinį darbo jėgos trūkumą žemės ūkyje galima iš dalies išspręsti įtraukiant visiškai ar laikinai netekusius darbo Estijos gyventojus. Aš raginu visus šiuos žmones atkreipti dėmesį į kaimą ir, pagal galimybes, padėti ūkininkams. Tačiau kartu šiuolaikiniame ūkyje yra labai daug darbo vietų, kurių tokiu būdu užpildyti negalima", — pridūrė prezidentė.

Dėl pandemijos Estijoje išaugo bedarbių skaičius: jei vasario pabaigoje šalyje buvo užregistruota 36 681 bedarbis, tai kovo pabaigoje jau buvo 40 910. Aišku, kyla klausimas — kodėl nepasiūlius darbo vietiniams gyventojams? Kaip pranešama, tam trukdo trys aplinkybės: bedarbio pašalpos bent porą mėnesių laikys žmones ne darbo rinkoje, atlyginimai kaime piliečių netraukia, o netrukus žemės ūkio įmonės, norėdamos sumažinti išlaidas, turės mažinti atlyginimus.

Anot Kaljulaid, sprendimai žemės ūkyje turi būti surasti greitai, nes braškės bet kokiu atveju bręsta pagal grafiką, o ne priklausomai nuo to, kada bus parengtas vienas ar kitas įstatymo projektas.

"Greitas sprendimas būtų darbo leidimų pratęsimas svetimšaliams darbuotojams, kurie jau yra čia nepaprastosios padėties sąlygomis", — sakė Estijos prezidentė.

Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų duomenimis, iki šiol ketvirtadalis žemės ūkio darbuotojų — piliečiai iš užsienio, trečdalis melžimo įmonių operatorių dideliuose ūkiuose ir šeštadalis kitų ūkio darbuotojų atvyksta iš Ukrainos ar iš kitų trečiųjų šalių.

Tegai:
derlius, žemės ūkis, bedarbiai, koronavirusas, Kersti Kaljulaid, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Veryga apie koronavirusą: Lietuvoje yra 21 sunkios būklės pacientas
Kauno apskrityje pradedama skirti baudas už karantino nesilaikymą
Ligoninė

Du pagyvenę Estijos gyventojai mirė pasiskiepiję nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:42 2021.01.19)
Paskiepytiems buvo 85-eri ir 91-eri. Iš viso šalyje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 18 tūkst. žmonių

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Estijoje, pasiskiepiję nuo koronaviruso, mirė du pagyvenę žmonės, o nuo vakcinacijos pradžios, kuri prasidėjo gruodžio 27 dieną, gauti 87 skundai dėl farmacijų kompanijų "Pfizer" ir "BioNtech" šalutinio vakcinos poveikio, pirmadienį pranešė respublikos Vaistų departamento spaudos tarnyba.

"Vaistų departamentui žinoma apie dvi paskiepytų pagyvenusių žmonių (85 ir 91 metų) mirtis. Po vakcinacijos šalutinis poveikis jiems nebuvo pasireiškęs (įskaitant karščiavimą ir vėmimą), ir, gydytojų vertinimu, šie du atvejai nėra susiję su vakcina", — rašoma pranešime.

Nuo gruodžio 27 iki sausio 17 dienos nuo koronaviruso buvo paskiepyti 18 275 žmonės, iš kurių 66 jau gavo antrąją vakcinos dozę. Per šį laiką departamentas gavo informaciją apie šalutinį vakcinos poveikį iš 87 žmonių.

"Trys pranešimai turi ryšį su stresine reakcija, susijusia su vakcina. Reakcijos pasireiškė praėjus 10-40 minučių po vakcinacijos. Tarp įvardytų simptomų buvo karščiavimas ir prakaitavimas, spaudimo šokinėjimas, jutimo sutrikimai, drebulys, disbalansas, padidėjęs apetitas ir galvos svaigimas. Nepaisant to, kad vienu atveju žmogui prireikė gydymo, visi simptomai po kurio laiko išnyko. Veido jautrumo sutrikimai (veido, lūpų ar liežuvio nutirpimas, pašiurpusi oda, niežulys) buvo įvardyti šešiuose pranešimuose. Visi simptomai išnyko nereikalaujant gydymo po poros dienų", — RIA Novosti cituoja departamentą.

Kituose pranešimose buvo nusiskundimų dėl skausmo injekcijos vietoje, patinimo, paraudimo, rankos, kur buvo švirkščiamas skiepas, skausmo ir tirpimo. Taip pat buvo pranešta apie galvos skausmą, svaigimą, blogą savijautą, silpnumą, mieguistumą, pykinimą, karščiavimą, šaltkrėtį, karščiavimą, raumenų, sąnarių, nugaros, juosmens jautrumą ir sustingusius raumenis.

Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekia 37 344, pandemijos metu koronavirusas nusinešė 333 gyvybes.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Bulgarijoje gimė vaikas su COVID-19 antikūnais
Mokslininkai nustatė COVID-19 Pietų Afrikos padermės užkrečiamumo laipsnį
COVID-19 statistika Lietuvoje: atvejų daugėja, per parą mirė 18 žmonių
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai