Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: "Rail Baltica" projektas tapo "užslėptu kyšiu" Baltijos šalių valdžioms

(atnaujinta 18:20 2020.04.21)
Tinkamu laiku Briuselis suprato, kad skirti pinigus Baltijos šalių elitui tiesiog beprasmiška, nes jie išnyksta, ir perėjo prie kitokių sąveikos formų, kad jie bent kur kitur dalyvautų, mano politologas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. "Rail Baltica" niekada nebuvo, ir, žinoma, nebus projektu, kuris prasiverš transporto ir logistikos srityje, interviu Sputnik Lietuva pasakė portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius, politologas Semionas Uralovas.

"Rail Baltica" iš esmės yra siūlelis į Europos meškų kampelį, nes logistiškai Baltijos šalys tapo Europos apendiksu. Net logistiniu požiūriu mes matome, kad nėra kur eksportuoti ar importuoti prekių, ir keleivių srautų nėra. Pati Lenkija turi išvystytą uostų infrastruktūrą Baltijoje ir Baltijos uostai pavirto regioniniais uostais", — priminė Uralovas.

Anot jo, Baltijos uostai buvo įdomesni Eurazijos erdvei, kai jie papildė Sankt Peterburgą, o dabar jie atsidūrė atskirti nuo didelių ekonomikų.

"Pati "Rail Baltica" idėja — tai užmaskuotas kyšis Latvijos, Lietuvos ir Estijos nacionaliniam elitui. Visi skandalai buvo susiję su tuo, kad jie nuolat reikalavo, kad būtent jie norėtų kurti ir paskirstyti biudžetus. Briuselio biurokratija suprato, kad skirti šiaip sau pinigus Baltijos elitui yra beprasmiška, nes jie tiesiog išnyksta. Perėjo prie kitų stimuliavimo formų, kad bent kažką jie darytų ir bent kažką pastatytų", — mano politologas.

Taip pat, pasak jo, sunku pasakyti, kad konkretaus projekto etapo įgyvendinimas padės Lietuvos ekonomikai.

"Ar tai padės bedarbiams ekonominės depresijos sąlygomis — čia reiktų žiūrėti, kas bus rangovas, kurios įmonės ir kaip dalyvaus šioje veikloje. Teoriškai tai gali šiek tiek pagyvinti ekonominę situaciją šalyje ir užimti kelis tūkstančius bedarbių. Bet atsižvelgiant į tai, kad jų yra dešimtys tūkstančių, jei prasidės aktyvus darbo jėgos migracijos sugrąžinimas, tai bus lašas jūroje. Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad net ir tada, kai jie visa tai pastatys, tai vis tiek bus aklavietė, kuri iš esmės nepakeis ekonominės padėties regione. Tai daugiau įvaizdžio formavimo projektas, todėl į jį derėtų taip ir žiūrėti", — pabrėžė Uralovas.

Lietuvoje planuojama skelbti "Rail Baltica" ruožo nuo Kauno iki Panevėžio statybos darbų konkursus.

Pasak "Lietuvos geležinkelių infrastruktūros" generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, po konsultacijų, atsižvelgiant į jų rezultatus, bus baigti rengti pirkimo dokumentai ir skelbiami rangos darbų konkursai. Jų vertė sieks beveik 480 milijonų eurų. Anot Sankovskio, šis darbas, kaip ir visas "Rail Baltica" projektas, COVID-19 akivaizdoje gali tapti milžinišku "gelbėjimosi ratu" Lietuvos verslui.

Tegai:
Briuselis, Baltijos šalys, projektas, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (72)
Dar šia tema
Lietuva pasiūlė įsteigti viceministrų komitetą, kuris prižiūrėtų "Rail Baltica"
Ekspertas: Lietuva negalės išgelbėti "Rail Baltica", nes projektas jau pasmerktas
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuva prašo ES suteikti leidimą Britanijos "AstraZeneca" vakcinai, iki jos patvirtinimo

(atnaujinta 10:24 2021.01.23)
Iki šiol Europos vaistų agentūra patvirtino tik dvi vakcinas — jungtinę "Pfizer" ir "BioNTech" bei "Moderna"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuva paragino ES struktūras patvirtinti koronaviruso vakcinos, kurią gamina farmacijos įmonė "AstraZeneca", naudojimą. Apie tai savo socialiniame tinkle Twitter parašė Baltijos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

"Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai prisideda prie Austrijos, Čekijos, Graikijos ir Danijos raginimo ES institucijoms patvirtinti "AstraZeneca" vakciną ir užtikrinti nedelsiamą platinimą prieš ją patvirtinant. Tiksliai laikytis procedūrų — svarbu. Tačiau taip pat svarbi sparta. Delsimas kainuoja gyvybių", — rašė ji.

Šiuo metu ES yra patvirtinusi dvi vakcinas nuo COVID-19 — "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". Europos vaistų agentūra ketina mėnesio pabaigoje, sausio 29 dieną priimti sprendimą dėl vakcinos, kurią sukūrė britų "AstraZeneca" kartu su Oksfordo universitetu.

Didžiosios Britanijos "AstraZeneca" yra pigesnė už du jau patvirtintus vaistus, be to, jo laikymo ir gabenimo sąlygos yra daug paprastesnės, palyginti su "Pfizer" ir "BioNTech" vakcina: ją galima laikyti įprastuose šaldytuvuose, o ne esant labai žemai temperatūrai, kurią reikalauja "Pfizer/"BioNTech".

Be to, praėjusios savaitės pabaigoje kilo skandalas dėl "Pfizer" ir "BioNTech" tiekiamos vakcinos COVID-19. Paaiškėjo, kad ES šalys, įskaitant Lietuvą, gaus mažiau vaisto dozių, nei buvo planuota anksčiau. Todėl pristatymų apimtis sumažėjo beveik perpus.

Tuo pačiu metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį reikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Per visą laiką Lietuvoje sirgo apie 176 tūkst. žmonių, daugiau kaip 2600 mirė.

Tegai:
vakcina, Didžioji Britanija, ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje