Šprotai

Latvijoje dėl COVID-19 bus sustabdyta žuvų konservų gamyba

(atnaujinta 15:53 2020.04.23)
Kaip pranešama, Latvijoje šiuo metu užsikrėtusių koronaviruso infekcija žmonių skaičius išaugo iki 778

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Žuvų perdirbimo gamykla "Kolumbija Ltd" Liepojoje nuo birželio 1 dienos stabdys gamybą, kol kas iki rugsėjo 15 dienos, pranešė gamyklos vadovas Igoris Krupnikas.

"Liepoja lieka be žuvies konservų gamybos — "Kolumbija Ltd" gamyklos vadovas Igoris Krupnikas įmonę uždaro nuo birželio 1 dienos. Kol kas maždaug trejiems su puse mėnesio — iki rugsėjo 15 dienos", — rašoma agentūros pranešime.

Sputnik Latvija duomenimis, apie 80 vienintelės Liepojos žuvų perdirbimo gamyklos darbuotojų eis į darbo biržą, personale liks apie penkis žmones. Krupnikas patikslino, kad "Kolumbija Ltd" vis tiek galės pradėti veiklą rudenį — paliks šaldytas žuvis šaldytuve, tačiau tam Latvijoje turėtų atsirasti mechanizmai, padedantys verslui.

"Reikalingi realūs paramos mechanizmai. Galiausiai panaikinkite KOZ (privalomas elektros energijos komponentų pirkimas), tai daugiau nei pati elektra, kuri ir taip nėra pigi. Taip pat labai didelė dujų kaina, o tai sudaro 20 % kainos. Mums reikia subsidijuojamų darbo vietų, kaip ir kitose šalyse, PVM grąžinamo eksportuotojams ne po 45 dienų, o po trijų, kaip Estijoje, valstybės apmokamo nedarbingumo, kaip ir kitose šalyse", — pabrėžė Krupnikas.

Jis įsitikinęs, kad koronaviruso pandemija ir vėlesnės karantino priemonės sukels rinkos sąstingį ne mėnesiui ar dviem, o 3–5 metams.

"Be šių paramos mechanizmų ne tik mes — visos Latvijos gamyklos negalės dirbti. Todėl žiūrėsime, kaip mūsų valstybė pereina nuo žodžių prie darbų, ir spręsime, ar verta pradėti gamybą, ar perkelti ją į adekvatesnę šalį. O dirbti mes išmokome ir su šaldyta žuvimi. Dabar nėra skirtumo, kur bus gamykla — Latvijoje ar Izraelyje, bet tikrai ten, kur gamintojas bus labiau mylimas", — pabrėžė Krupnikas.

Žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, skaičius Latvijoje išaugo iki 778. Respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Sustabdyti visi tarptautiniai keleivių vežimai, uždrausti masiniai renginiai, uždarytos mokyklos ir universitetai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 2,5 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 172 tūkst. žmonių mirė. 

Tegai:
karantinas, žuvys, koronavirusas, Latvija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1849)
Dar šia tema
Čaplinskas pasipiktino valdžios metodu COVID-19 paplitimui tarp gyventojų tirti
Merkel teigia, kad norint įveikti krizę reikia griežtų priemonių
Skvernelis papasakojo, kaip stimuliuoti energetiką COVID-19 metu
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 11:23 2020.05.28)
Priešingai nei Latvija, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai mokantys anglų kalbą, neišsilaikys. <...> Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

(atnaujinta 13:10 2020.05.28)
Katastrofų atveju TATENA stengiasi viską padaryti taip, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, sakė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje verčia specialistus kurti naujos kartos reaktorius, interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Katastrofos atominėse elektrinėse yra rimtesnės nei incidentai kitų tipų elektrinėse, nes pasekmės išlieka ilgiau, o žmonija reaguoja gana emocingai.

"Po sprogimo, gaisro, prie atominės elektrinės pastato galima prieiti tik su švininiais apatiniais, o ir su jais galima dirbti tik keletą valandų. Tuo tarpu plika akimi neįmanoma pamatyti grėsmės, kylančios iš sunaikintos atominės elektrinės. Atrodo, viskas ramu, nėra ugnies, dūmų, bet grėsmė yra. Be to, grėsmė tokia rimta, pikta, kuri šiuose griuvėsiuose gyvens šimtus, o gal tūkstančius metų. <...> Reikia žinių. Tiksliai žinant, kas nutiko iškart po avarijos, kaip šias pasekmes galima pašalinti nesukeliant pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip laikui bėgant šios pasekmės pasikeis", — pasakojo ekspertas.

Pasak Marcinkevičiaus, TATENA turi pakankamai įgaliojimų, kad gautų prieigą prie bet kurios pasaulio atominės elektrinės. Tačiau organizacijai įvykus branduoliniam incidentui svarbiausia yra ne nustatyti kaltininką, o suprasti, ką daryti toliau, kad ateityje tai nepasikartotų.

Ekspertas priminė apie avariją "Trijų mylių saloje" atominėje elektrinėje 1979 metais, po kurios TATENA specialistai "pasivažinėjo buldozeriu" stotį eksploatuojančioje įmonėje. Remiantis tyrimo rezultatais, branduolinės energetikos reguliavimo komisija buvo priversta pertvarkyti darbo principus. Padėtis pasikartojo Černobylio atominės elektrinės atveju, kur 1986 metais balandžio 26 dieną įvyko didžiausia tokio tipo avarija.

"Kaip ir JAV, buvo sukurtos naujos saugos sistemos, radikalūs pokyčiai vyko automatinėje proceso valdymo sistemoje. Japonijoje buvo panaudotas toks pats algoritmas. Tyrimas buvo atliktas, o TATENA sukūrė vadinamuosius po Fukušimos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems be išimties reaktoriams pasaulyje. Trumpai tariant, kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje — tai naujos kartos reaktorių kūrimo pradžios laikas", — prisiminė jis.

2011 metų kovo mėnesį dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio Japonijos "Fukušimos-1" atominėje elektrinėje įvyko didelė radiacijos avarija. Po to buvo sukurti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energijos plėtros.

Anot Marcinkevičiaus, priemonės po Fukušimos garantuoja, kad naujų incidentų tikimybė maža — "viena avarija kartą per dešimt milijonų metų".

"Taip, kad šie pinigai, kuriuos tenka leisti apsaugos sistemoms, nėra veltui. Vargu, ar įprastos elektrinės išaugs iki tokio lygio, to ir nereikalaujama", — padarė išvadą ekspertas.

Černobylio avarija laikoma didžiausia per visą branduolinės energijos istoriją. Tai įvyko Ukrainos SSR teritorijoje, netoli Pripetės miesto. Avarijos likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
energetika, TATENA, avarija
Dar šia tema
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją