Pergalės dienos minėjimas Rygoje

Politologas: artėjant Gegužės 9-ajai Baltijos šalyse vyksta "sezoninis paūmėjimas"

(atnaujinta 16:01 2020.05.06)
Baltijos šalys palaiko rusofobinę darbotvarkę, kuri daugelį metų buvo puikiai apmokama, mano politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Latvijos valdžiai būtų daug sąžiningiau Gegužės 9-osios išvakarėse pripažinti, kad ji užsiėmė karo nusikaltėlių heroizavimu, interviu Sputnik Lietuva pasakė istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas.

Latvijos Saeimos užsienio reikalų komitetas patvirtino dokumentą "Dėl 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių ir vieningos nuomonės Europoje ir pasaulyje sukūrimo". Dokumente pabrėžiama, kad Europa negali būti vieninga, kol jos istorinė atmintis yra padalinta, rašo "Press.lv".

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Richardas Kolsas pareiškė, kad Rusija planuoja grandiozinį Gegužės 9-osios minėjimą, skirtą 75-osioms Tarybų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare ir Europos išvadavimo metinėms paminėti.

Interviu Sputnik Lietuva istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas papasakojo, kad Baltijos šalys visada bando surasti kažkokias "paslėptas reikšmes" Antrajame pasauliniame kare.

"Kiekvienais metais artėjant Gegužės 9-ajai Baltijos šalyse visada vyksta sezoninis paūmėjimas. Jos visada stengiasi atkasti paslėptas nuo visuomenės papildomas Antrojo pasaulinio karo reikšmes, išpūsdamos tai sėkmingai jų randama informacine kampanija iš Rusijos pusės ir, taip sakant, prikaldamos mus prie gėdos stulpo", — pasakė politologas.

Gasparianas pažymėjo, kad valdžios, raginančios permąstyti TSRS indėlį į Antrąjį pasaulinį karą, meluoja.

"Ir štai tada visi šie žmonės nuo vyriausybės iki Saeimos pradeda sakyti, kad reikia pervertinti ir persvarstyti Tarybų Sąjungos indėlį į nacizmo sutriuškinimą. Tai šlykštus melas, kitaip to negalima įvertinti. Jie suvaidina tą darbotvarkę, kuri buvo išdėstyta daugelį metų, kuri vadinasi "rusofobija" ir kuri buvo labai gerai apmokama. O dar iš šių žmonių girdimos frazės, kad jie visi yra genocido aukos. Bet galų gale tiesos kriterijus yra praktika. Yra Latvijos gyventojų surašymas karo metais ir yra 1950–1960 gyventojų surašymas. Jei buvo genocidas, latviai kaip tauta negalėjo užimti tokios vietos tarp respublikos gyventojų. Todėl mes matome dar vieną Rygos isteriją tuščioje vietoje", — pasakė politologas.

Gasparianas taip pat pažymėjo, kad Latvijos valdžiai būtų daug sąžiningiau Gegužės 9-osios išvakarėse išeiti ir pasakyti, kad ji užsiėmė "karo nusikaltėlių heroizavimu, tačiau Europos ir koronaviruso akivaizdoje žadame bent jau ištaisyti".

Tegai:
Pergalės diena, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rygoje dėl koronaviruso atšauktas Pergalės dienos minėjimas
Sovietų ir Rusijos Pergalės paradų istorija
Nuostabi mašina: Pergalės paradui ruošiamas pirmasis tarybinis tankas
Skaitykite eiles apie karą: Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė apie Pergalės 75-metį
Kuras, archyvinė nuotrauka

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 07:41 2020.06.01)
Praėjusią savaitę Latvijos ir Estijos sostinėse dujų kainos pakilo, tačiau Lietuvoje jos nepasikeitė

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas pabrango 5,7 % iki 1,054 euro už litrą, dyzelinas — 4,3 % iki 0,964 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės dujų ir dyzelino kainos nesikeitė ir sudarė atitinkamai 0,935 ir 0,835 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-asis benzinas pabrango 2,6 % iki 1,179 euro už litrą, dyzelinio kuro kaina nepasikeitė — 0,999 euro už litrą.

Dujų kaina Rygoje išliko ta pati — 0,465 euro už litrą, Vilniuje ji padidėjo 4,4 % iki 0,479 euro, o Taline sumažėjo 1,1 % iki 0,56 euro už litrą.

Tegai:
kainos, kuras, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai nėra pasirengę netikėtoms išlaidoms
Įvardyti tankiausiai apgyvendinti Europos regionai
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Eurai, archyvinė nuotrauka

Klaipėdiečiui, pasiskolinusiam virš 142 tūkst. eurų, pareikšti įtarimai dėl sukčiavimų

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Informuojama, kad už sukčiavimą Klaipėdos gyventojui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Klaipėdoje baigtas ir teismui perduotas didelės apimties, ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimų, pranešė miesto policijos departamentas.

2018 metais, 1974 metasi gimęs, neteistas, dirbantis klaipėdietis, pareigūnų akiratin pakliuvo, kai policijoje ėmė gauti nuo šio asmens nukentėjusių piliečių pareiškimus.

Nustatyta, jog vyras nuo 2017 metų pradžios iki 2018 metų balandžio mėnesio iš pažįstamų asmenų skolindavosi įvairias sumas žadėdamas dideles palūkanas — galimai savo pinigus įtariamajam paskolino daugiau asmenų, bet į policiją kreipėsi 12 nukentėjusių  — paskolintos sumos buvo nuo 4500 iki 47 000 eurų. Bendra "pasiskolintų" pinigų suma sudarė daugiau nei 142 000 eurų.

Iš pradžių įtariamasis pasiskolintus pinigus kai kuriems nukentėjusiesiems grąžindavo su palūkanomis, įtariama, kad  vėliau Asmuo galimai pinigus skolinosi iš vienų asmenų, jog atiduotų palūkanas kitiems. 2019 metais pareiškus įtarimus, klaipėdiečiui teko pasirašyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Už sukčiavimą vyrui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tegai:
sukčiavimas, policija, Klaipėda
Dar šia tema
Sostinėje automobilių padegėjai pasodinti už grotų
Policininką nušovusio vyro paieškos pasibaigė: rastas užpuoliko kūnas
Mažeikiuose vyras grasino buvusiai žmonai ginklu