Talinas, Estija, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą

(atnaujinta 21:48 2020.05.06)
Rusofobinės atmosferos eskalavimas bus tęsiamas, nes tai naudinga visam politiniam Baltijos šalių elitui, mano ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Tokie veiksmai turi politinių poteksčių, adresuotų Rusijos Federacijai, interviu Sputnik radijui sakė politologas, karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Nieko išskirtinio nevyksta, visa tai vyksta kontekste JAV politikos, kurią jie veda sienose su Rusijos Federacija. Kitas dalykas tas, kad strateginių bombonešių ir panašių veiksmų demonstravimas turi politinių poteksčių ir žinučių, adresuotų Rusijos Federacijai, o ne vidaus laukui, ne NATO ir ypač ne Baltijos šalims. Tiesiog JAV demonstruoja Rusijos Federacijai, kad yra pasirengusios rizikuoti, naudodamos tokius ginklus provokacijai. Tai juk strateginis bombonešis, niekas nežino, kas jame iš tikrųjų yra", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Konovalovo, Estijos valdžią domina ne apsaugos faktas, o pinigų gavimas NATO pajėgų buvimo sąskaita.

"Atsižvelgiant į tai, kad amerikiečiai modifikuoja savo taktines B-61 atomines bombas, kodėl gi nepanaudojus jų dabartinėse pratybose, todėl, žinoma, pratybos sienose su Rusijos Federacija — tai provokacija. Manau, kad Estijos valdžiai nerūpi. Jų nedomina pats apsaugos faktas, juos domina pinigų gavimo faktas. Tai, kad Estijoje yra NATO ir JAV kariai. Tai yra dideli pinigai, juos naudoja Estijos vyriausybė. Juos vilioja karių buvimas, kurie moka už savo buvimą Estijos teritorijoje, ir kuo daugiau jų bus, tuo daugiau bus pinigų, todėl rusofobijos atmosferos eskalavimas tęsis, todėl, kad tai naudinga Estijos valdžiai, ir ne tik Estijos, bet ir Latvijos bei Lietuvos", — sakė jis.

Du strateginiai Jungtinių Valstijų oro pajėgų "B-1 Lancer" bombonešiai vykdė mokomąjį bombardavimą Estijos oro erdvėje kaip NATO pratybų "Pavasario audra" ("Spring Storm") dalį, pranešė RIA Novosti.

Estijoje nuo balandžio 25 iki gegužės 8 dienos vyksta dėl koronaviruso pandemijos sumažintos apimties "Pavasario audros" pratybos, kuriose dalyvauja kariai iš NATO šalių.

Tegai:
Rusija, kariai, JAV, NATO, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV skiria lėšų Baltijos šalims, kad jos palaikytų informacinę kovą su Rusiją
Ekspertas įvertino pavojų nuo būsimų JAV karinių objektų Baltijos šalyse
Ekspertas: Baltijos šalys tapo "kaulu gerklėje" ES kuriant europietišką NATO
Degalinė

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 21:47 2020.08.01)
Paskutinę liepos darbo savaitę degalų kainos Vilniuje išaugo, Rygoje sumažėjo, o Taline pabrango tik benzinas

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniuje 95-ojo ženklo benzinas pabrango 0,9 % iki 1,076 euro už litrą, o dyzelino kaina padidėjo 4,1 % iki 1,026 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas atpigo 0,9 % ir kainavo 1,154 euro už litrą, dyzelinas taip pat atpigo 0,9 % iki 1,064 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-ojo ženklo benzinas pabrango 2,4 % iki 1,259 euro už litrą, o dyzelino kaina nesikeitė ir buvo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos Rygoje ir Vilniuje buvo stabilios. Rygoje litras dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,539 euro. Taline automobilių dujos atpigo 2,3 % ir kainavo 0,556 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Knyga

Baltijos šalys pasirašė memorandumą dėl literatūros kūrinių vertimų

(atnaujinta 11:33 2020.07.27)
Šalys susitarė paruošti kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūrine premija, vertimo ir leidimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl šių šalių rašytojų kūrinių vertimo, jų publikavimo ir platinimo trijose valstybėse, praneša Lietuvos kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Penktadienį Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Latvijos ministras Nauris Puntulis ir Estijos ministras Lukas Tõnis.

Šiuo dokumentu pripažįstama geresnių Baltijos šalių literatūros žinių ir vertimo, taip pat darbų, kuriems paskirta Baltijos asamblėjos literatūros premija, sklaidos svarbą. Nuspręsta parengti vertimų ir šių darbų publikavimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad Baltijos šalių rašytojų sąjungos padės įgyvendinti šią iniciatyvą.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad memorandumas yra naujos programos, kuria siekiama remti išverstus leidinius, pradžia. Jis juos vadino noru užtikrinti, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų darbai būtų prieinami visų trijų Baltijos respublikų skaitytojams.

"Tiek visų trijų šalių kultūros ministerijose, tiek Rašytojų sąjungoje įvyko nemažai diskusijų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų darbai būtų garsesni ir prieinamesni. Taigi šis memorandumas patvirtina, kad turime nuolatinę bendrą literatūrinio vertimo programą", — teigė ministras.

Ministrai iš Latvijos ir Estijos taip pat liko patenkinti pasiektu susitarimu.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už pasiekimus literatūroje, mene ir moksle buvo įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną priimta rezoliucija. Literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių rinkinio, apsakymų, esė ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalbomis, autoriui. Kūrinys turėtų būti paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Tegai:
knygos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją
Pomėgis grožinės literatūros knygoms estui virto problemomis Rusijos pasienyje
Kauno oro uostas

Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:26 2020.08.04)
ES ekonomikai, kurią didžiąją dalį sudaro vadinamasis tretinis sektorius, tai yra tikrai dideli nuostoliai, mano ekspertas Igoris Kovaliovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Judėjimo apribojimas turės įtakos ES šalių ekonomikai, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas.

"Akivaizdu, kad sienų uždarymas ir atitinkamai judėjimo laisvės, vienos pagrindinių laisvių ES, apribojimas — tai tikrai rimtas smūgis ne tik ekonomikai, bet ir integracijos principams, kuriais remiantis buvo kuriama ES. Situacija, kuri susiklostė šiai dienai — tai rimtos ekonominės krizės situacija. <...> ES ekonomikai, kurią didžiąja dalimi sudaro vadinamasis tretinis sektorius, tai yra tikrai didžiulė netektis, dideli nuostoliai. Griežtinamos karantino priemonės, vėl uždaromos sienos sukels tik papildomų nuostolių ir gali būti fatalios daugelio rūšių įmonėms", — sakė jis.

ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu, sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Tegai:
ekonomika, karantinas, Europos Sąjunga (ES), koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nenurodys JAV, ką daryti koronaviruso pandemijos metu
Ekspertas: koronavirusas pakeitė biologinio ginklo sąvoką
Lietuvos ekonomistas neigia antrąją koronaviruso bangą JAV