Koronavirusas

Vienoje Baltijos šalių atrastos unikalios koronaviruso mutacijos

(atnaujinta 11:15 2020.05.13)
Buvo ištirti pavyzdžiai, gauti vienoje iš Baltijos šalių, su pirmutiniu COVID-19 kamienu iš Kinijos

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Estijoje, analizuojant koronaviruso genomą, buvo aptiktos dvi mutacijos, kurios anksčiau nebuvo pastebėtos kitose šalyse. Apie tai pranešė Estijos portalas "ERR".

Palyginus Baltijos šalyje gautus mėginius su pradiniu COVID-19 kamienu iš Kinijos buvo išskirtos aštuonios mutacijos, kurios buvo aptiktos ir kitose šalyse. Tačiau dar dvi mutacijos neturėjo atitikmens.

"Tartu universiteto bioinformatikos specialistas Aare Abroi paaiškino, kad visi tirti kamienai priklauso tai grupei, kurios plitimas, kaip manoma, prasidėjo nuo Šiaurės Italijoje ir yra daugiausia Europoje. Tačiau Estijoje viruso genome atsirado dar dvi vietinės mutacijos", — rašoma pranešime.

Dabar mokslininkai ketina išanalizuoti visą viruso genomą, remdamiesi mėginiais, paimtais iš didesnio pacientų skaičiaus Estijoje. Tikimasi, kad tai padės patikslinti viruso plitimo maršrutus ir nustatyti užsikrėtimo COVID-19 kelią tais atvejais, kai dar nepavyko nustatyti infekcijos šaltinio.

Iki gegužės 31 dienos Lietuvoje įvestas karantino režimas. Tačiau vyriausybė nusprendė įvesti keletą sušvelninimų. Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau kaip 1490 ligos atvejų, pasveiko 850 žmonių, mirė 54 pacientai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 283 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1904)
Dar šia tema
PSO teigia, kad nėra rimtų koronaviruso mutacijų įrodymų
Klaipėdos moksleiviai mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu
Lietuvoje užfiksuota 54-oji mirtis nuo koronaviruso
Vilniaus oro uostas

Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims

(atnaujinta 21:21 2020.06.03)
Jei pas Baltijos šalių atvykėlius nėra akivaizdžių ligos požymių, tada ligos eiga yra gana švelni, tačiau tai kelia pavojų kitiems, mano gydytojas virusologas Georgijus Vikulovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva alergologas, imunologas, infekcinių ligų specialistas, virusinių infekcijų prevencijos ir gydymo tyrimų centro direktorius Georgijus Vikulovas sakė, kad mano, jog nėra būtinybės visiems laikytis dviejų savaičių karantino.

"Aš manau, kad galima stebėti žmogų, jei jis atlieka tyrimus, jei atvykusieji į Baltijos šalis turi pažymą, kaip siūlo Graikija, ir po to paaiškėja, kad jis yra sveikas po kelių dienų ar dviejų savaičių, tada kam jį izoliuoti? Klausimas labai subtilus, labiau organizacinio tipo. Čia prasideda spekuliacijos, ar reikia "imuninių pasų", ar ne. Apskritai, jei asmuo neturi simptomų ir nusiskundimų, tai yra gerai, tai gali reikšti, kad liga yra lengvos formos, jei jam atliktas tyrimas yra teigiamas. Deja, besimptomiai nešiotojai gali kelti grėsmę jautresniems", — sakė jis.

Specialistas pažymėjo, kad opiausias klausimas yra tai, kaip užtikrinti saugumą lėktuve, kad būtų išvengta infekcijos.

Latvija atšaukė 14 dienų saviizoliacijos reikalavimą atvykstantiems į respubliką iš daugelio Europos šalių. Tai taikoma toms šalims, kuriose per dvi savaites COVID-19 užsikrėtimo skaičius neviršija 15 atvejų šimtui tūkstančių žmonių.

Į sąrašą įeina Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Danija, Lenkija, Rumunija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Čekija, Estija, Austrija, Bulgarija, Lietuva, Vengrija, Norvegija, Šveicarija, Kipras, Graikija, Islandija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Lichtenšteinas . Lietuvai ir Estijai šis reikalavimas buvo panaikintas gegužės viduryje.

Tegai:
Baltijos šalys, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1904)
Dar šia tema
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga
Varšuvos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams

(atnaujinta 09:07 2020.06.03)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.

Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti darbo tikslais.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
Šuo, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai papasakojo apie gyvūnų jautrumą skirtingoms koronaviruso rūšims

(atnaujinta 21:56 2020.06.03)
Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra nustatyti kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, užkrato pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Koronavirusų šeimos atstovai yra plačiai paplitę laukinių ir ūkio gyvūnų populiacijose, todėl kreipimosi į veterinarą priežastis yra bet koks gyvūno klinikinės būklės pasikeitimas, pranešama remiantis Rosselchoznadzor spaudos tarnybos pateiktomis medžiagomis.

"Yra keturios koronavirusų šeimos gentys (alfa-koronavirusai, beta-koronavirusai, gama-koronavirusai ir delta-koronavirusai), kurios sukelia įvairias ligas skirtingoms gyvūnų rūšims, daugiausia šiltakraujams, taip pat žmonėms ir paukščiams", — teigiama Federalinės valstybės biudžeto institucijos parengtoje medžiagoje.

Visų pirma, naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas, sukeliantis infekciją, žinomą kaip COVID-19, priklauso beta koronavirusams.

Naujausi Nyderlandų audinių ūkių tyrimai parodė, kad tam tikromis sąlygomis gali kilti žmonių užsikrėtimo sąlytis su užsikrėtusiomis audinėmis, tačiau šiuo metu nereikia atlikti tyrimų su gyvūnais dėl COVID-19, pabrėžia mokslininkai.

Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra klinikinių kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užkrėstu asmeniu.

Medžiagoje teigiama, kad sergančiam gyvūnui antivirusinis ir simptominis gydymas atliekamas prieš pasveikimą. Pagrindinė gydymo priemonė yra izoliacija sulaikymo vietoje ir kontakto su kitais žmonėmis bei gyvūnais prevencija.

Norint apsaugoti augintinį nuo infekcijos, būtina atsisakyti glaudaus kontakto su asmeniu, esančiu infekcijos židiniuose, savininko ligos atveju, perduoti priežiūros pareigas kitiems šeimos nariams, taip pat laikytis bendrų asmeninės higienos taisyklių.

Kaip bendrąsias žemės ūkio gyvūnų saugos priemones, mokslininkai rekomenduoja užkirsti kelią glaudžiam žmonių kontaktui su gyvūnais ir tarp gyvūnų gyvulių laikymo vietose bei leisti dirbti tik sveikiems darbuotojams.

Tokias pat griežtas higienos taisykles rekomenduojama laikytis kailių fermose, cirkuose, zoologijos soduose ir delfinariumuose, gatvių gyvūnų veisimo lopšeliuose ir prieglaudose.

Ekspertai primena, kad remiantis oficialia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos pozicija, šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 gali užsikrėsti žmonės iš kompanionų gyvūnų (šunų, kačių), o liga plinta daugiausia dėl tiesioginio viruso perdavimo tarp žmonių ataskaita.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, gyvūnai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1904)
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams