Meška

Į apleistą dėl pandemijos Taliną atklydo meškos

(atnaujinta 22:42 2020.05.14)
Estijos gelbėtojai vėl paprašė vieno iš didmiesčio gyventojų likti namuose — šį kartą dėl meškos su jaunikliais

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Šį rytą gautas pranešimas, kad Taline, Haabersti rajone, buvo pastebėtos meškos, rašo "Postimees".

Gelbėtojai ir policininkai bando išvežti gyvūnus iš miesto, įtraukiami ir medžiotojai.

Keliose gatvėse ribojamas eismas, rajono gyventojų prašoma neeiti į lauką, taip pat neišleisti augintinių iš namų.

"Jei pastebėsite meškas, nesiartinkite prie jų ir netrukdykite. Gyvūno priartėjimas pavojingas gyvybei! Jei įmanoma, paskambinkite 112 ir praneškite, kur jūs matėte gyvūną ir kur jis eina", — ragina gelbėtojai.

"Išėjome pasivaikščioti prie pelkės, ten viskas buvo aptverta juostomis ir gelbėtojai mus nuvijo... Pradėjome spėlioti: laukiniai gyvūnai, žmogžudystė, koronavirusas pateko į pelkę ir panašiai... Nusprendėme grįžti atgal. Mus sustabdė ir liepė neeiti link namų, o eiti aplinkui. Pasirodo, kol mes ėjome, meška su dviem jaunikliais išėjo ir po mūsų mišką ėjo. Sėdime namuose dėl meškų dabar!" — Facebook parašė Haabersti rajono gyventoja.

Manoma, kad lokių populiacija Estijoje siekia 700–800 individų. Stebėtojai pažymi, kad pastaruoju metu jie įsidrąsino ir vis dažniau pasirodo žmonėms.

Tegai:
Talinas, meška, Estija
Kuro papildymo orlaivis "MC-130J Commando II

JAV specialiųjų pajėgų lėktuvai vykdys pratybas danguje virš Estijos

(atnaujinta 10:17 2020.11.24)
Pranešama, kad manevruose dalyvavaus konversinis ir lėktuvų kuro papildymo orlaivis. Abiejų šalių kariuomenė parengs bendrus veiksmus

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Estijos oro erdvėje kitą mėnesį vyks pratybų, kuriose dalyvaus JAV specialiųjų operacijų pajėgų orlaiviai, seriją, pirmadienį pranešė Estijos gynybos pajėgų štabo spaudos tarnyba.

"Pratybose dalyvaus konversiniai lėktuvai "CV-22 Osprey" (orlaivio ir sraigtasparnio hibridas) ir JAV specialiųjų operacijų pajėgų 352-ojo oro sparno kuro papildymo orlaivis "MC-130J Commando II". Taip pat su kitais Estijos ginkluotųjų pajėgų būriais ir sukarinta Estijos gynybos lyga "Kaitseliit", kuri yra Gynybos ministerijos struktūros dalis", — RIA Novosti cituoja Estijos gynybos ministerijos pranešimą.

Jungtinės Valstijos tokias pratybas vykdo reguliariai — jų tikslas yra įvertinti padalinių kovinį pasirengimą. Jie taip pat stiprina NATO sąjungininkų mokymą įveikti galimas krizes visame pasaulyje.

"CV-22B Osprey" yra daugiafunkcinis rotorinis orlaivis, jungiantis į sraigtasparnį panašaus vertikalaus kilimo, skrydžio ir nusileidimo galimybes su lėktuvo greičiu, nuotoliu ir ekonomiškumu. Jis pirmiausia naudojamas specialioms operacijoms priešo teritorijoje.

Конвертоплан CV-22 Osprey
Konversinis lėktuvas "CV-22 Osprey".

"MC-130J Commando II" yra specialios paskirties orlaivis, pagamintas iš "Lockheed C-130" transporto lėktuvo, galintis papildyti kuru kitus ore esančius orlaivius.

Cамолет-заправщик MC-130J Commando II
Kuro papildymo orlaivis "MC-130J Commando II".

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, aktyviai sudaro sutartis dėl gynybos su JAV už dideles sumas, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
pratybos, Estija, JAV
Dar šia tema
Estijoje nufilmuotos pratybos, kuriose dalyvavo JAV specialiosios pajėgos
Nufilmuotas Tu-22M3 skrydis nepalankiomis oro sąlygomis
Talinas, Estija

Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo

(atnaujinta 13:49 2020.11.23)
Gydytojas gali pripažinti pacientą sveiku, jei per pastarąsias 72 valandas jis neturėjo atitinkamų simptomų, ir nutraukti nedarbingumą iki tol, kol koronaviruso tyrimo atsakymas bus neigiamas

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Estijoje pasveikusiems nuo COVID-19 infekcijos žmonėms gali kilti problemų grįžtant į darbą, nes darbdavys reikalauja pateikti neigiamo koronaviruso testo pažymą. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".

Taigi valstybės valdomos įmonės "Eesti Energia" įmonėse jau buvo keli atvejai, kai gydytojas nuo COVID-19 pasveikusį darbuotoją pripažino sveiku ir nutraukė nedarbingumą. Tačiau darbdavys neleido šiems žmonėms dirbti, nes testo rezultatas vis dar buvo teigiamas. Todėl darbuotojai buvo išleisti atostogų tam, kad sulauktų neigiamo rezultato.

Taip pat panašus atvejis buvo nustatytas valstybinės įmonės "Enefit Solutions" padalinyje. Pasak šioje įmonėje dirbančio personalo vadovo Akselio Erso, tai yra pirmas kartas, kai gydytojas, nepaisant teigiamo testo, kitą dieną nutraukia nedarbingumą ir pripažįsta žmogų sveiku. Iki to laiko šeimos gydytojai suprato situacijos rimtumą ir pratęsdavo nedarbingumą tol, kol tyrimo rezultatas bus neigiamas.

"Juk šis darbuotojas infekuotas, nes tai įrodyta testu. Remdamasis tuo, darbdavys paprašė darbuotojo, atsižvelgiant į [su juo susijusią] riziką kolegoms, toliau atostogauti, ir darbuotojas su tuo sutiko", — sakė jis.

Ersas pažymėjo, kad leisti darbuotojui, kurio koronaviruso testo rezultatas yra teigiamas, grįžti į darbo vietą yra per didelė rizika "Eesti Energia". Pasak jo, tai gali privesti prie to, kad vienas asmuo užkrės dešimt ir dėl to tvariam darbui gali grėsti pavojus.

"Bet mane labiau neramina tai, kaip nerūpestingai jie nutraukia nedarbingumą žmonėms su teigiamu testo rezultatu. Šiandien tai kelia didžiausią nerimą", — sakė Ersas.

Savo ruožtu Šeimos gydytojų draugijos valdybos narys Argo Liatas patvirtino, kad gydytojas gali pripažinti pacientą sveiku, jei per pastaruosius 72 valandas jis neturėjo atitinkamų simptomų.

"Nėra teisės net reikalauti iš jo atlikti testą, nes tyrimo rezultatas gali būti teigiamas 90 dienų laikotarpyje. Juk tyrimas rodo viruso dalelių buvimą, tačiau viruso dalelės gali būti seniai negyvos. Paprasčiausiai gausime klaidingai teigiamą atsakymą. Pats pacientas yra sveikas, neplatina viruso. Infekcijos pavojus jau seniai praėjo", — sakė jis.

Liatas pridūrė, kad žalinga laikyti sveiką žmogų nedarbingą.

"Čia diktuoja ne darbdaviai, o medicinos darbuotojai. Darbdaviai negali priimti tokių sprendimų, jie neturi medicininio išsilavinimo", — apibendrino jis.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje nustatyta daugiau kaip 9,9 tūkstančiai koronaviruso atvejų, 88 žmonės mirė.

Tegai:
darbas, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO įvertino britų mokslininkų išvadas apie imuniteto nuo COVID-19 trukmę
"Turėk drąsos": protestas prieš kaukių dėvėjimą Vilniuje
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Uosto laivybos kanalo gilinimui ES skyrė 17,3 mln. eurų

Ateinančiais metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui ES skyrė 17,3 mln. eurų, praneša spaudos tarnyba.

Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.

Kaip pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, pasaulinės tendencijos logistikoje lemia tai, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais.

"Tokių laivų vis daugiau sulaukiama ir Klaipėdos uoste. Išanalizavus pastarųjų metų statistiką, į Klaipėdą atplaukiančių laivų talpa per paskutinius 6 metus padidėjo 26,6 proc. Norėdami sėkmingai prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, privalome žiūrėti toliaregiškai ir sistemingai investuoti į infrastruktūros gerinimą", – teigė Latakas.

Gilinimo darbai turėtų startuoti kitų metų pradžioje. Uostas iki 15 metrų gylio turėtų būti pagilintas iki 2022 metų pavasario. 

2021–2024 metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Daugiausiai lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį