Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu

(atnaujinta 20:53 2020.05.18)
Lemiamą žodį skirstant subsidijas tars turtingos ES šalys. Vargu, ar dabar šios valstybės norės dalintis su šalimis-recipientėmis, įskaitant Baltijos šalis, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Pastaraisiais metais pasikeitė ES šalių donorių padėtis, interviu Sputnik Lietuva pareiškė politologas, ekonomistas Aleksandras Nosovičius.

"Jei prieš 15 metų plečiant Europos Sąjungą jos apskritai ėjo link to, kad dalintųsi su mažiau išsivysčiusiomis ir skurdesnėmis šalimis, <...> pastaruosius kelerius metus tarp jų vis labiau vyrauja nacionalinio egoizmo logika: jos bet kokioje situacijoje renkantis tarp solidarumo ir lėšų taupymo pasirenka taupymą. Ir būtent koronavirusas ir visi su juo susiję ekonominiai nuostoliai — tai situacija, kuri tik dar labiau sustiprina šią tendenciją. Nes šalys donorės iš pandemijos, kaip bebūtų keista, kenčia, nukentėjo jau daug stipriau nei šalys recipientės", — sakė jis.

Pasak Nosovičiaus, Vokietijos laukia didžiausia pokario istorijoje ekonominė krizė, o Italijos ekonomika, remiantis EK ir TVF prognozėmis, kris labiausiai pasaulyje.

"Ar Italija dalinsis su Latvija šioje situacijoje? Duosiu devynis iš dešimties, kad nesidalins. Ar Vokietija dalinsis? Taip pat greičiausiai ne. Ir turtingų šalių žodis šioje situacijoje bus lemiamas, nes pinigus duoda visgi jos, ir jei jos nuspręs neduoti pinigų, o greičiausiai taip ir bus, tada nei Europos biurokratai Europos Komisijoje, nei Europos Parlamento deputatai, nei netgi recipientės, tokios kaip Latvija, Lietuva ar Estija, nieko negalės dėl to padaryti. Joms tiesiog neduos pinigų", — užbaigė jis.

Pandemijos pasekmėms ES šalyse likdviduoti prireiks mažiausiai dviejų trilijonų eurų, tačiau susitarti dėl paramos mechanizmo Briuselis negali, praneša Sputnik Latvija.

Praėjusiame Europos Parlamento posėdyje deputatai palaikė rezoliuciją, raginančią sukurti solidarumo fondą, iš kurio visos bloko šalys galėtų gauti pinigų. Baiminamasi, kad pinigai ekonomikai atkurti bus paimti iš Baltijos šalims svarbių sanglaudos ir žemės ūkio paramos fondų.

Tegai:
Europos Sąjunga (ES), krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: valdžios pagalba gyventojams neišgelbės Lietuvos nuo emigracijos
Ekspertas: Baltijos šalims gali kilti naujos netikėtos rizikos
Vilniaus oro uostas

Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims

(atnaujinta 21:21 2020.06.03)
Jei pas Baltijos šalių atvykėlius nėra akivaizdžių ligos požymių, tada ligos eiga yra gana švelni, tačiau tai kelia pavojų kitiems, mano gydytojas virusologas Georgijus Vikulovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva alergologas, imunologas, infekcinių ligų specialistas, virusinių infekcijų prevencijos ir gydymo tyrimų centro direktorius Georgijus Vikulovas sakė, kad mano, jog nėra būtinybės visiems laikytis dviejų savaičių karantino.

"Aš manau, kad galima stebėti žmogų, jei jis atlieka tyrimus, jei atvykusieji į Baltijos šalis turi pažymą, kaip siūlo Graikija, ir po to paaiškėja, kad jis yra sveikas po kelių dienų ar dviejų savaičių, tada kam jį izoliuoti? Klausimas labai subtilus, labiau organizacinio tipo. Čia prasideda spekuliacijos, ar reikia "imuninių pasų", ar ne. Apskritai, jei asmuo neturi simptomų ir nusiskundimų, tai yra gerai, tai gali reikšti, kad liga yra lengvos formos, jei jam atliktas tyrimas yra teigiamas. Deja, besimptomiai nešiotojai gali kelti grėsmę jautresniems", — sakė jis.

Specialistas pažymėjo, kad opiausias klausimas yra tai, kaip užtikrinti saugumą lėktuve, kad būtų išvengta infekcijos.

Latvija atšaukė 14 dienų saviizoliacijos reikalavimą atvykstantiems į respubliką iš daugelio Europos šalių. Tai taikoma toms šalims, kuriose per dvi savaites COVID-19 užsikrėtimo skaičius neviršija 15 atvejų šimtui tūkstančių žmonių.

Į sąrašą įeina Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Danija, Lenkija, Rumunija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Čekija, Estija, Austrija, Bulgarija, Lietuva, Vengrija, Norvegija, Šveicarija, Kipras, Graikija, Islandija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Lichtenšteinas . Lietuvai ir Estijai šis reikalavimas buvo panaikintas gegužės viduryje.

Tegai:
Baltijos šalys, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga
Varšuvos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams

(atnaujinta 09:07 2020.06.03)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.

Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti darbo tikslais.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
Vokiečių aviganis

JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui

(atnaujinta 15:51 2020.06.03)
Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęsCOVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV žemės ūkio departamento Nacionalinės veterinarijos tarnybų laboratorija (NVSL) pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą šuns koronavirusinės infekcijos atvejį, teigiamas testas buvo gautas iš vokiečių aviganio Niujorke, teigiama JAV žemės ūkio departamento gyvūnų ir augalų inspekcijos tarnybos pranešime, praneša RIA Novosti.

Anot veterinarijos tarnybos, vokiečių aviganis buvo išsiųstas apžiūrai į privačią veterinarijos kliniką, kai ji nustatė kvėpavimo takų ligos simptomus. Gavę teigiamą SARS-CoV-2 tyrimo rezultatą, papildomi mėginiai buvo nusiųsti į nacionalinės veterinarijos tarnybos laboratoriją, kur infekcija buvo patvirtinta.

Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęsCOVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą.

Pareiškime teigiama, kad "tikimasi, jog šuo visiškai pasveiks".

Kaip pabrėžia JAV žemės ūkio departamento gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba, koronavirusas anksčiau buvo aptiktas tigrui, liūtei ir dviejose katėse.

Anksčiau buvo pranešta, kad mopsas, vardu Vinstonas, buvo pirmasis šuo JAV su patvirtinta koronavirusine infekcija, tačiau vėliau JAV veterinarijos tarnybos šių pranešimų nepatvirtino.

Žemės ūkio ministerijos veterinarijos laboratorijos yra oficialus patvirtintų COVID-19 tyrimų su gyvūnais šaltinis JAV. Būtent ši struktūra informuoja PSO apie tokių infekcijų atvejus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, šuo
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams