Talinas, archyvinė nuotrauka

Darbo jėgos užsienio apribojimai Estijoje tęsis ir po nepaprastosios padėties

(atnaujinta 10:49 2020.05.19)
Šiuo metu užsienyje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, norintys atvykti dirbti į Estiją, neturi tam teisės

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Darbo jėgos iš užsienio apribojimai Estijoje ir toliau bus taikomi po gegužės 17 dienos, kai pasibaigs nepaprastoji padėtis, tai yra, trečiųjų šalių piliečiai, esantys užsienyje, kol kas negalės atvykti į Estiją — tokį sprendimą priėmė vyriausybė, rašo RIA Novosti.

Statybininkai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Estijos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad laikantis apribojimų siekiama sumažinti viruso plitimą.

Pagal Užsieniečių įstatymo pakeitimus, žemės ūkio sektoriaus darbdaviai gali naudotis tų užsienio darbuotojų paslaugomis, kurie legaliai Estijoje buvo kovo 17 dieną ir kurių trumpalaikio darbo registracija pasibaigė arba baigsis artimiausiu metu iki liepos 31 dienos.

Šiuo metu užsienyje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, norintys atvykti dirbti į Estiją, neturi tam teisės.

"Koronavirusas niekur nedingo, o esant dabartinei situacijai būtinas atsargumas. Siekdami sumažinti naujos viruso bangos riziką, mes manome, kad racionalu išlaikyti užsienio darbuotojų judėjimo apribojimus. Šių apribojimų sušvelninimas arba, atvirkščiai, sugriežtinimas priklauso nuo esamos situacijos ir situacijos su viruso plitimu mokslininkų įvertinimo", — sakė vidaus reikalų ministras Martas Helmė.

"Estijoje turime daug bedarbių. Artimiausiu metu jų skaičius greičiausiai augs dar labiau. Valstybės pareiga šiuo sunkiu metu yra remti Estijos gyventojus, sudaryti jiems galimybes imtis nemokamo darbo", — pabrėžė Helmė.

Estijoje galioja taisyklė, kad po liepos 31 dienos darbuotojai užsieniečiai turės išvykti iš šalies iki rugpjūčio 31 dienos.

Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
© Sputnik /
Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
Tegai:
darbuotojai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2204)
Dar šia tema
SAM: dėl koronaviruso bus tikrinami prekybos vietų darbuotojai
Kas baisiau: koronavirusas ar netekti darbo?
Prevenciškai dėl koronaviruso bus tiriami ir darželių darbuotojai
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Parduotuvė, archyvinė nuotrauka

Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje

(atnaujinta 18:18 2020.07.14)
"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Remiantis birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo užfiksuota tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. 

Apie kainų Baltijos šalyse skirtumą pasakoja "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Kaip keičiasi kainos Baltijos šalyse

Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje atpigo kiek daugiau nei vienu procentu. 

Birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su geguže, vartojimo prekių kategorijoje labiausiai brango dalis vaisių, kosmetikos priemonės, nežymiai kilo kuro kainos. Tuo tarpu dėl išaugusios pasiūlos sezono metu atpigo dalis daržovių, sodo įrankiai.

Paslaugų rinkoje labiausiai brango poilsio namai — šios paslaugos brango beveik 30 proc. 

"Tai siunčia ženklą, kad kurortiniai miesteliai bei kaimo turizmo sodybos dingusiais turistais skųstis tikrai negali. Dėl pandemijos įvestų apribojimų kelionėms užsienyje Lietuvos piliečiai šiemet mieliau renkasi atostogas pajūryje ar kaimo sodybose, tad išaugusi paklausa aukštyn stumia ir kainas", — teigia Ilekytė.

Tuo tarpu viešbučiai, kurių didžioji dalis yra būtent miestuose, kritus užsienio turistų srautams yra priversti kainas mažinti. Čia jos krito maždaug 7 proc.

Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (daugiau kaip 12 proc). Tikėtina, kad taip nutiko dėl papildomų apsaugos priemonių nuo COVID-19 poreikio.  

Kaip pasakoja "Swedbank" ekonomistė, Latvijoje bei Estijoje tendencijos panašios — labiausiai pigo daržovės bei vaisiai. Tiesa, viešbučių bei restoranų kainos Latvijoje išliko beveik nepakitusios, tuo tarpu Estijoje šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa Baltijos šalyse atsigauna netolygiai, ir Estija, kurios ekonomika nuo turizmo priklauso labiausiai, vis dar kenčia itin smarkiai.  

Kodėl Lietuvoje kyla paslaugų kainos?

Pasak Ilekytės, smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Kaip bebūtų, kartu su kainų kirpimu mažėja ir įmonių galimybės išsaugoti darbo vietas, didinti atlyginimus, o mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau smukdo jų galimybes vartoti, teigia ekonomistė. 

Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, taigi, paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu. 

"Tai, kad Lietuvoje praėjusį mėnesį itin kilo, pavyzdžiui, poilsio namų paslaugų kainos rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei kaimyninės valstybės, o gyventojai yra linkę išlaidauti atostogoms. Nors pandemija ir įvesti karantino suvaržymai finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, daugumai jų praradimai buvo tik trumpalaikiai ir gyventojai grįžta prie jiems įprasto gyvenimo ritmo", — teigia ekonomistė. 

Šią tendenciją rodo ir "Swedbank" mokėjimo kortelių duomenys, indikuojantys, kad Lietuva atsigauna sparčiausiai iš Baltijos šalių, o mokėjimų apimtys jau yra net 23 proc. didesnės nei prieš metus, taip pat sparčiai gerėja gyventojų lūkesčiai.

Ir nors nedarbas vis dar auga, tam, panašu, pandemija įtakos turi mažai — atsiradusi galimybė nedirbantiems asmenims gauti darbo paieškos išmoką paskatino anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusius gyventojus užsiimti darbo paieška. 

"Sodros" duomenimis, birželį į darbą buvo priimta maždaug 6 tūkstančiais daugiau darbuotojų nei jų buvo atleista, o tai yra itin teigiamos tendencijos.

Ar kils atlyginimai?

"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto. Taigi, čia ir matome atsakymą, kodėl kainos Lietuvoje vis dar kyla.

"Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių — matome ne tik vis dar augančius atlyginimus, bet ir atgal į Lietuvą grįžtančius tautiečius. Vien birželį grynoji migracija siekė daugiau nei 2 tūkst., tad labai tikėtina, kad šiais metais gyventojų skaičius šalyje nemažės, bet priešingai — augs", — teigiama pranešime. 

Nerimą vis dar kelia šalies eksporto rinkos, tačiau tikėtina, kad Europai sėkmingai kovojant su virusu, matysime atsigavimą. Reiktų nepamiršti ir valstybės pagalbos, kuri šiuo metu turėtų būti orientuota ne į vidaus paklausos skatinimą ir socialines išmokas, bet į paramą į eksporto rinkas orientuotoms gamybos įmonėms.

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva, kaina, Swedbank
Dar šia tema
Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva derybose sieks konkurencingumą užtikrinančio ES daugiamečio biudžeto

(atnaujinta 08:24 2020.07.15)
Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų, Energetikos ministerijų vadovais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptartas naujausias Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymas, kurio svarstymas numatytas liepos 17 dieną Europos Vadovų Taryboje, Briuselyje.

Nausėda pažymėjo, kad nors siūlymas yra pagerintas, palyginti su ankstesniu vasario mėnesį teiktu siūlymu, tačiau vis dar lieka neišspręsti Lietuvai tokie svarbūs klausimai kaip Sanglaudos politikos finansavimas, tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencija su ES vidurkiu, ES sutartiniai įsipareigojimai dėl Kaliningrado specialiosios tranzito programos ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo.

"Pozityviai vertinu derybose pasiektą tarpinį rezultatą — pasiūlyme atspindėtą, nors vis dar nepakankamai sustiprintą, Lietuvos keltą klausimą dėl emigracijos poveikio Lietuvos ekonomikai, apskaičiuojant Sanglaudos politikai skiriamas lėšas", — teigė jis. 

Nausėdos teigimu, efektyvus ES daugiametės perspektyvos ir Europos gaivinimo instrumento lėšų panaudojimas yra labai svarbus respublikai, turint omenyje poreikį investuoti į pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui.

Kalbėdamas apie derybas dėl Europos gaivinimo instrumento, Nausėda teigė, kad itin svarbu užtikrinti lėšų paskirstymą pagal teisingus ir objektyvius kriterijus, kurie leistų visoms ES valstybėms pasinaudoti instrumento teikiamomis galimybėmis finansuoti struktūrines reformas ir įgyvendinti klimato kaitos bei skaitmenizacijos darbotvarkes.

"Tikiu, kad derybose dėl Gaivinimo instrumento lėšų paskirstymo formulės bus įsiklausyta į visų ES narių argumentus", — pažymėjo Nausėda.

Susitikime su Gitanu Nausėda dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, energetikos ir užsienio reikalų viceministrai. 

Tegai:
Rail Baltica, susitikimas, ES, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Išeiti iš krizės stipresnei: Lietuvos vadovas su premjeru aptarė 2021 metų biudžetą
Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje