VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Anksčiau Baltijos jūros didžioji dalis buvo rusiška, kai Lietuva, Latvija ir Estija buvo TSRS dalimi, egzistavo Vokietijos Demokratinė Respublika, o Švedija ir kai kurios kitos šalys nebuvo ES narės. Tačiau laikui bėgant viskas kardinaliai pasikeitė, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
"Išėjo Europos Sąjungos plius Sankt Peterburgo, Leningrado ir Kaliningrado sričių, kaip Rusijos dalies, jūra. Šiomis sąlygomis daugelis ekspertų Stokholme, iš dalies — Berlyne ir kitose šalyse nusprendė, kad Rusiją galima nurašyti iš Baltijos formato. Tačiau paaiškėjo, kad tai daryti gerokai per anksti — arba neteisinga, kas aiškiau apibūdina situaciją", — pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškiai išdėstė Rusijos poziciją, be kurios neįmanoma išspręsti jokių problemų regione.
"Tai būtent pasaulio ir Baltijos valstybių visuomenės dėmesio atkreipimas į tai, kad būtina bent jau atnaujinti tradicinius Baltijos šalių bendradarbiavimo formatus ir bent minimaliai pakoreguoti visą BJVT sistemos ir daugybės dukterinių įmonių darbą, siekiant pagerinti Rusijos, be kurios problemų regione negalima neišspręsti, atstovavimą", — pažymėjo Meževičius.
Per Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ministrų susitikimą Rusija pasisakė už tai, kad būtų atnaujinti Baltijos regiono vyriausybių vadovų susitikimai, spaudos konferencijoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Be to, Maskva pasiūlė Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimo priemones BJVT rėmuose, įskaitant naujo strateginio regiono dokumento, kuriame būtų apibrėžti bendradarbiavimo tikslai ir uždaviniai dešimtmečiui nuo 2021 metų, parengimą.
VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Latvijos uostų krovinių apyvarta 2021 metų sausio – kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc. Apie tai praneša "Baltias Balss" su nuoroda į respublikos susisiekimo ministeriją.
Per tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose buvo perkrauta 11,15 mln. tonų krovinių. 2020 metais perkrauta 44,928 mln. tonų krovinių, tai yra 28% mažiau nei 2019 metais.
Didžioji krovinių dalis šiemet perkrauta Latvijos uostuose yra birūs kroviniai - 4,98 mln. tonų (-13,6%). Iš jų grūdai ir grūdų produktai sudarė 1,564 mln. t (+ 22,1%), medienos drožlės - 632,6 tūkst. tonų (-8,6%), cheminiai kroviniai - 521,1 tūkst. tonų (-2,5%) ir anglis - 200,6 tūkst. tonų (-85,1 t) %).
Skystų krovinių perkrauta 3,111 mln. tonų (-5,6%). Nemaža jų dalis buvo naftos produktai - 2,932 mln. tonų (-6,5%).
Anksčiau buvo pranešta, kad Rygos uosto 2021 metų trijų mėnesių apyvarta sumažėjo 15%.
VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. NASA kitą savaitę pirmą kartą panaudos daugkartinį erdvėlaivį ir daugkartinę pirmąją raketnešio pakopą pilotuojamam paleidimui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), NASA spaudos konferencijoje pranešė pilotuojamų skrydžių programos vadovė Keitė Luders (Kathy Lueders).
"Pirmą kartą naudosime ir daugkartinę kapsulę, ir daugkartinę pirmąją pakopą", — pasakė Luders.
Anksčiau buvo pranešta, kad balandžio 22 dieną erdvėlaivis "Crew Dragon" startuos į TKS raketnešiu. Į orbitą erdvėlaiviu vyks NASA astronautai Robertas Kimbrou (Shane Kimbrough) ir Megan Makartur (Megan McArthur), taip pat prancūzų astronautas Toma Peskė (Thomas Pesquet) ir japonų astronautas Akihiko Hošidė (Akihiko Hoshide).
Pasak NASA atstovės, pasiruošimas balandžio 22-osios startui vyksta pagal planą ir galutinės analizės metu buvo nustatyta tik viena problema, kurią specialistai tikisi pašalinti prieš skrydį. Kaip paaiškino kompanija "SpaceX", specialistai nustatė rodiklių, fiksuojamų kraunant kurą į raketą, nuokrypį, tačiau tikisi tai išspręsti prieš artėjantį startą.
NASA pabrėžė, kad atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje storyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai. Pagal NASA tvarkaraštį "Crew Dragon Resilience", kuris į TKS atvyko lapkričio mėnesį, iš stoties išvyks balandžio 28 d. Juo į Žemę vyks astronautai Šenonas Volkeris (Shanon Walker), Maiklas Hopkinsas (Michael Hopkins), Viktoras Gloveris (Victor Glover) ir Soiči Noguči (Sôichi Noguchi).
VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 9311 nusikalstamų veikų (t.y. 23,5 proc. mažiau nei pernai, per tą patį laikotarpį), ištirta 64,3 proc. visų nusikalstamų veikų, tai rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.
Kaip pabrėžiama, sumažėjo automobilių vagysčių (64 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (42 proc.), plėšimų (42 proc.), vagysčių (42 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (38 proc.), turto sunaikinimo atvejų (37 proc.), nužudymų (7 nužudymais, arba 29 proc. mažiau), fizinio skausmo sukėlimo (24 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (23 proc.), sukčiavimų (22 proc.), grasinimų nužudyti (8 proc.), sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (3,5 proc.).
Tuo tarpu, per tris mėnesius registruotas analogiškas nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kaip pernai per tą patį laikotarpį.
Be to, sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis (24 proc.) skaičius. Eismo įvykiuose žuvo 37 žmonės (14 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį).
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki balandžio 18 dienos šalies keliuose įvyko 488 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (28 proc. mažiau), sužeista 561 žmogus (27 proc. mažiau).
Taip pat buvo priminta, kad mažiau nusikaltimų buvo registruota ir praėjusiais metais. 2020 metais registruota 46 306 nusikalstamų veikų (t.y. 10 proc. mažiau nei 2019 metais).