Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
(atnaujinta 15:21 2020.05.20)
Kai kurie Vakarų analitikai po TSRS žlugimo susidarė nepaprastai klaidingą nuomonę, kad Baltijos regiono problemos gali būti išspręstos nedalyvaujant Maskvai, mano ekspertas Nikolajus MeževičiusVILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Anksčiau Baltijos jūros didžioji dalis buvo rusiška, kai Lietuva, Latvija ir Estija buvo TSRS dalimi, egzistavo Vokietijos Demokratinė Respublika, o Švedija ir kai kurios kitos šalys nebuvo ES narės. Tačiau laikui bėgant viskas kardinaliai pasikeitė, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
"Išėjo Europos Sąjungos plius Sankt Peterburgo, Leningrado ir Kaliningrado sričių, kaip Rusijos dalies, jūra. Šiomis sąlygomis daugelis ekspertų Stokholme, iš dalies — Berlyne ir kitose šalyse nusprendė, kad Rusiją galima nurašyti iš Baltijos formato. Tačiau paaiškėjo, kad tai daryti gerokai per anksti — arba neteisinga, kas aiškiau apibūdina situaciją", — pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškiai išdėstė Rusijos poziciją, be kurios neįmanoma išspręsti jokių problemų regione.
"Tai būtent pasaulio ir Baltijos valstybių visuomenės dėmesio atkreipimas į tai, kad būtina bent jau atnaujinti tradicinius Baltijos šalių bendradarbiavimo formatus ir bent minimaliai pakoreguoti visą BJVT sistemos ir daugybės dukterinių įmonių darbą, siekiant pagerinti Rusijos, be kurios problemų regione negalima neišspręsti, atstovavimą", — pažymėjo Meževičius.
Per Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ministrų susitikimą Rusija pasisakė už tai, kad būtų atnaujinti Baltijos regiono vyriausybių vadovų susitikimai, spaudos konferencijoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Be to, Maskva pasiūlė Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimo priemones BJVT rėmuose, įskaitant naujo strateginio regiono dokumento, kuriame būtų apibrėžti bendradarbiavimo tikslai ir uždaviniai dešimtmečiui nuo 2021 metų, parengimą.
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.
©
Flickr / NATO Allied Air Command
Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.
"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.
Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.
Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.
Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".
"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.
Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.
©
Sputnik/ Владислав Адамовский.
Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.
Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.
Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.
©
Sputnik /
Europos gynybos išlaidos
Tegai:
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus BažanasVILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.
©
Sputnik / Оксана Джадан
Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.
"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.
Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.
Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.
Niujorke per protestą policija areštavo dešimtis žmonių
(atnaujinta 10:02 2020.06.05)
Niujorko miesto policija areštavo 60 demonstrantų, kurie dalyvauja protestuose prieš JAV policijos savivalęAnot policijos departamento vadovo, protestuotojai nesilaikė komendanto valandos, nors miesto valdžia leido jiems valanda ilgiau — iki 21 valandos — būti gatvėje. Jis taip pat pažymėjo, kad teisėsaugos pareigūnai elgiasi taktiškai, tačiau kartu imsis visų priemonių, kad demonstrantai nepažeistų įstatymų, o miesto tvarka liktų kontroliuojama.
©
Sputnik/ Владислав Адамовский.
Jungtines Valstijas apėmė protestų banga, neramumai prasidėjo po gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykusio incidento, kai mirė 46 metų afroamerikietis Džordžas Floidas. Jį sulaikymo metu policininkas pargriovė ant žemės, surakino antrankiais ir keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.
Visoje šalyje demonstracijos pamažu peraugo į riaušes, lydimas masinių plėšimų ir susirėmimų su policija. Daugelis Amerikos miestų merų ir valstijų gubernatorių buvo priversti įvesti savo regionuose komendanto valandas ir netgi įtraukti Nacionalinės gvardijos pajėgas, kad šios padėtų numalšinti neramumus.