Ryga, Latvija

"Mes ką, Rusijoje?": Rygos gyventojas pasipiktino rusų kalba viešajame transporte

(atnaujinta 10:07 2020.05.22)
Koronaviruso pandemijos metu Rygos viešajame transporte skamba pranešimai, primenantys saugumo priemones. Informacija skelbiama ir rusų kalba

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Rygoje vietiniai pasipiktino Twitter, kad viešajame transporte pranešimai skamba rusų kalba, rašo Sputnik Latvija.

"Kodėl @Rigassatiksme transporte pranešimai apie kaukes skamba rusų kalba? Rusų kalba! Mes ką, Rusijoje?" — rašė vartotojas "Patiesība ir tur ārā".

Savivaldybės įmonės "Rīgas satiksme" atstovai keleiviui atsakė, kad pranešimai skelbiami ne tik rusiškai, bet ir angliškai, ir visa tai buvo padaryta siekiant informuoti kuo daugiau keleivių nepaprastosios padėties metu.

Latvijos viešajame transporte perspėjama, kad COVID-19 pandemijos metu reiktų įvertinti kiekvienos kelionės būtinybę ir privaloma užsidengti nosį ir burną.

Bendrovė pažymėjo, kad 50 proc. šių pranešimų skamba latvių kalba, 25 proc. — rusų kalba, dar 25 proc. — angliškai. Informacija monitoriuose pateikiama tik latvių kalba. Pranešimai stotelėse taip pat skamba latvių kalba.

Tačiau šio paaiškinimo, atrodo, nepakako kai kuriems piliečiams.

"Po tuo "palaipsniui keičiami" Rīgas satiksme laisvai ir be problemų į priekį pastato kirilicą", — pasipiktino aktyvistas Ainis Sprogis, žinomas dėl piketų prieš Pergalės dieną.

Visą tai pradėjęs vartotojas taip pat liko nepatenkintas ir transporto įmonei atsakė, kad su tokia pačia sėkme galima buvo pasirinkti ukrainiečių arba kinų, o ne rusų kalbą, nes "tai nėra ES kalba".

Latvijoje apie 40 procentų gyventojų yra rusakalbiai. Latvių kalba laikoma valstybine kalba, o rusų turi užsienio kalbos statusą, kaip ir, pavyzdžiui, anglų ar vokiečių.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Be to, dabartinė Rygos politika nukreipta taip, kad būtų išstumtos tautinių mažumų kalbos. Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė kalba vaikams nuo penkerių metų.

Interviu "Sputnik Lietuva" partijos "Latvijos rusų sąjunga" lyderis Miroslavas Mitrofanovas jau paaiškino, kad skirtingai nei kitos Baltijos šalys, Latvijoje nacionalizmas yra kultūrinio pobūdžio, tai yra, piliečiams kelia pasipiktinimą būtent rusų kultūra. Mitrofanovas paaiškino, kad "smerkiami" ne konkrečiai rusų tautybės žmonės. Latvijos elitą erzina būtent rusų kalbos buvimas.

Rusija pažadėjo kreiptis į Europos Tarybą su prašymu iškelti rusakalbių piliečių diskriminacijos Baltijos šalyse klausimą.

Tegai:
viešasis transportas, rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Ukrainoje "Eurovizijos" atrankos metu dalyvę užsipuolė dėl rusų kalbos
Latvijos prezidentas pasiūlė apriboti televizijos laidų rusų kalba transliaciją
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Krovininiai vagonai, archyvinė nuotrauka

Latvijos geležinkelio pelnas lygus nuliui

(atnaujinta 14:35 2020.12.03)
Devynių šių metų mėnesių Latvijos geležinkelio pelnas buvo lygus nuliui eurų, pernai per šį laikotarpį buvo 2,2 mln. nuostolis, liepą Latvijos susisiekimo ministerija skyrė 27,236 mln. eurų "LDz" finansinei pusiausvyrai užtikrinti

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Latvijos geležinkelio apyvarta per devynis šių metų mėnesius siekė 103,839 milijono eurų, tai yra 25,6 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pelnas per ataskaitinį laikotarpį yra lygus nuliui, o prieš metus bendrovė patyrė nuostolių, praneša LDz.

Per devynis 2019 metų mėnesius "LDz" apyvarta siekė 139,589 mln. eurų, o nuostoliai — 2,2 mln.

Bendrovės finansinėje ataskaitoje sakoma, kad "Latvijas dzelzceļš" tęsė darbą, išdėstytą paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje — pagerinti efektyvumą, patikslinti organizacinius, technologinius ir verslo procesus, sumažinti išlaidas ir užtikrinti konkurencingą bei tvarią koncerno veiklą ateityje.

Dėl įvairių ekonominių ir geopolitinių procesų per pirmuosius tris šių metų ketvirčius tęsėsi 2019 metais pasirodžiusi krovinių apyvartos mažėjimo tendencija, situaciją apsunkino koronaviruso pandemija, pranešė "LDz" vadovybė.

Devynis 2020 metų mėnesius "Latvijas dzelzceļš" gabenamų krovinių kiekis sumažėjo 14,192 mln. tonų, arba 44,9 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo gabenama 31,643 mln. tonų krovinių. Importuoti kroviniai sudarė 69,5 % viso srauto, arba 12,124 mln. tonų, tai yra 52,1 % mažiau nei per devynis praėjusių metų mėnesius "LDz" gabenamų importo krovinių apimtis.

Šiemet devynis mėnesius daugiausia naftos ir jos produktų gabeno Latvijos geležinkeliai — 24,3 % visų krovinių, anglies dalis — 20,1 %. Mineralinės trąšos sudarė 10,1 % viso krovinių srauto, pašarai — 7,8 %, grūdai — 5,5 %, mediena ir jos gaminiai — 8,8 %, kitų krovinių dalis — 23,4 %.

Keleivių srautas per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 28,1 proc., iki 10,214 mln. keleivių.

Atsižvelgiant į sumažėjusią eismo apimtį, "Latvijas dzelzceļš" metus baigs nuostoliais, sakoma pranešime. Bendrovė negalės užtikrinti finansinės pusiausvyros, nes neturi pajamų visoms infrastruktūros išlaikymo išlaidoms padengti.

Šiuo atžvilgiu Susisiekimo ministerija "Latvijas dzelzceļš" skyrė 27,236 mln. Be to, ministrų kabinetas nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 32,422 milijono eurų.

 

Tegai:
pelnas, geležinkelis, Latvija
Курицы

Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo protrūkis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Trečiadienį naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas Lenkijos Sedlcės apskrityje įsikūrusiame komercinių paukščių ūkyje, kuriame laikyta daugiau kaip 117 tūkst. mėsinių kalakutų, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Audinės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

VMVT duomenimis, tai jau antras toks didelis nuo šios ligos nukentėjęs Lenkijos paukštininkystės ūkis per pastarąją savaitę. Dėl viruso šiemet šalyje sunaikinta daugiau kaip 1,6 mln. paukščių.

Pranešama, kad ši liga patvirtinta staiga nugaišus daugiau nei tūkstančiui laikomų paukščių ir ištyrus jų gaišenų mėginius. Lenkijos veterinarijos specialistai jau ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas neišplistų iš ūkio, o gyvi paukščiai, paukštiena ar šalutiniai gyvūniniai produktai iš protrūkio vietos nepatektų į rinką.

Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai. Taip pat vykdomas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį. Tai jau 34 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis, patvirtintas Lenkijos naminių paukščių laikymo vietose 2020 metais.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paukščių gripas, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvoje įvertinta didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkio rizika
Patarta, į ką atkreipti dėmesį perkant šviežią žuvį
Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl nelegalių augintinių veisėjų pasiekė teismą