Lietuvos kariai

Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai

(atnaujinta 19:36 2020.05.22)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios puikiai supranta, kad be karinių išlaidų jos visiems parodys, kad "iš Rytų nėra pavojaus", mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Jei Baltijos šalys sumažins išlaidas gynybai, jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos — karinių išlaidų sumažinimo šių valstybių atžvilgiu, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paragino toliau palaikyti bent jau dviejų procentų BVP finansavimo lygį. Jis apie tai pareiškė per vaizdo konferenciją su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad Baltijos šalys yra uždarame rate, nes jei jos sumažins savo išlaidas gynybai, tada jos pripažins, kad nėra jokio "pavojaus iš Rytų", apie kurį nuolat kalbama.

"Kadangi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai puikiai supranta, kad jei jie mažins gynybos išlaidas, tokiu būdu jie parodys savo sąjungininkams, tai yra, JAV, kad iš Rytų nėra rimto pavojaus, apie kurį jie nuolat skelbia. Tada situacija bus dviprasmiška, todėl jiems reikia kuo dažniau kalbėti apie pavojų, kad patvirtintų, jog pavojus yra, o tai reiškia — išleisti pinigus, gana nemenkus. Reikalas tas, kad išleisdami savo karinį biudžetą, jie dar ir pritraukia sąjungininkų pinigų, pirmiausia JAV, nes Baltijos šalyse dislokuojasi NATO ir JAV infrastruktūra, o visa tai reikalauja didelių finansinių išlaidų", — pasakė jis.

Anot Konovalovo, Baltijos šalių vyriausybėms naudinga tokia padėtis, nes priešingu atveju jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos dėl karinių išlaidų sumažinimo.

Tegai:
išlaidos gynybai, NATO, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
NATO generalinis sekretorius sako, kad sąjungininkai yra pasirengę ginti vienas kitą
"Jie patys tai pripažino": prieš ką NATO blokas liko bejėgis
Varšuvos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams

(atnaujinta 23:12 2020.06.02)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.

Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti iš darbo tikslais.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, veikia tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
Lenkijos siena

Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims

(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.

Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.

Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.

Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.

"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
Estija, Lietuva, Lenkija, Latvija, siena
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus