Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių ekspertai aptarė žodžio laisvės situaciją Rytų Europoje

(atnaujinta 20:04 2020.05.25)
Renginio metu ekspertai aptarė tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimą ir užsienio žiniasklaidos draudimą

VILNIUS, 25 — Sputnik. Analitinis portalas "RuBaltic.ru" praėjusį penktadienį surengė nuotolinę vaizdo konferenciją tema "Ar Europoje yra žodžio laisvė? Cenzūros problema rytų periferijose".

Renginio metu buvo kalbėta apie tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimus, užsienio žiniasklaidos draudimą. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Prancūzijos.

Analitinio portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir "RuBaltic.ru" politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius atidarė renginį pristatydami pranešimą "Europa cenzūruota 2020 m.: žodžio laisvės slopinimas Baltijos šalyse ir Ukrainoje".

Ekspertai pateikė ryškiausius kovos su kita nuomone posovietinėje erdvėje atvejus.

Ataskaitoje taip pat buvo paminėtas Sputnik žurnalistų persekiojimas Lietuvoje ir Estijoje. Visų pirma, autoriai priminė, kad nuo 2019 metų gegužės iki liepos mėn., vykstant Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijai, padaugėjo išpuolių prieš Sputnik Lietuva. Vyriausiajam redaktoriui Maratui Kasemui buvo uždrausta atvykti į šalį.

Padėtį Estijoje išsamiau apibūdino Sputnik Estija portalo vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa. Ji priminė, kad 2019 metais redakcija gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Dėl to redakcija nuo sausio 1 dienos dirba ypatinguoju režimu.

Gedimino bokštas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Čeryševa įsitikinusi, kad Estijos valdžiai nereikia alternatyvių informacijos šaltinių: tai trukdo jos pasaulėžiūrai. Politiškai nepalanki žiniasklaida gali ką nors pasiekti tik per teismus.

Žurnalistė prisiminė, kaip prisidengę sankcijomis Estijos bankai grasino uždaryti agentūrų darbuotojų asmenines sąskaitas, net ir tiems, kurie jau seniai pasitraukė iš redakcijos ar parašė tik vieną straipsnį.

Latvijos žurnalistas Jurijus Aleksejevas patvirtino, kad Latvijos valdžia, kaip ir Estijos, į žurnalistų spaudimą aktyviai įtraukia vietinius bankus.

Iš nepageidaujamų autorių, interneto svetainių, neįregistruotų kaip žiniasklaidos priemonių, savininkų atimamos banko sąskaitos.

Prancūzų žurnalistas Dmitrijus de Koško pažymėjo, kad rusakalbių gyventojų priespaudos problema, egzistuojanti Baltijos šalyse ir Ukrainoje daugiau nei keliolika metų, Europos žiniasklaidoje praktiškai nenušviečiama. Įtakingos ES šalys neturi patikimos ir konstruktyvios informacijos apie tautinių mažumų priespaudą. Todėl jie niekaip nekovoja su šiais pažeidimais.

Estijos žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Seredenko įsitikinęs, kad žiniasklaidos sritis Estijoje yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios institucijų. Darbotvarkę sudaro spaudos tarnybos, kurių pranešimus, be jokių patikrinimų ir komentarų, platina žiniasklaida. Vietinių leidinių versijos rusų kalba dažniausiai tik išverčia šią informaciją. 

Lietuvos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios istorijos  perrašymai nesulauks norimo dėmesio. Nepadės ir disidentų priespaudos kursas. Tačiau visada bus tokių, kurie palaikys oficialią ideologiją, net jei ji leidžia nacių kolaborantų heroizmą.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rytų Europa, Baltijos šalys
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Buvusį Ukrainos ministrą išgąsdino Rusijos "energetinė ekspansija"
"Žodžio laisvė": Kaip Baltijos šalys kovoja su "džeimsais bondais" iš Rusijos
Degalinė

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 21:47 2020.08.01)
Paskutinę liepos darbo savaitę degalų kainos Vilniuje išaugo, Rygoje sumažėjo, o Taline pabrango tik benzinas

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniuje 95-ojo ženklo benzinas pabrango 0,9 % iki 1,076 euro už litrą, o dyzelino kaina padidėjo 4,1 % iki 1,026 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas atpigo 0,9 % ir kainavo 1,154 euro už litrą, dyzelinas taip pat atpigo 0,9 % iki 1,064 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-ojo ženklo benzinas pabrango 2,4 % iki 1,259 euro už litrą, o dyzelino kaina nesikeitė ir buvo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos Rygoje ir Vilniuje buvo stabilios. Rygoje litras dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,539 euro. Taline automobilių dujos atpigo 2,3 % ir kainavo 0,556 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Knyga

Baltijos šalys pasirašė memorandumą dėl literatūros kūrinių vertimų

(atnaujinta 11:33 2020.07.27)
Šalys susitarė paruošti kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūrine premija, vertimo ir leidimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl šių šalių rašytojų kūrinių vertimo, jų publikavimo ir platinimo trijose valstybėse, praneša Lietuvos kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Penktadienį Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Latvijos ministras Nauris Puntulis ir Estijos ministras Lukas Tõnis.

Šiuo dokumentu pripažįstama geresnių Baltijos šalių literatūros žinių ir vertimo, taip pat darbų, kuriems paskirta Baltijos asamblėjos literatūros premija, sklaidos svarbą. Nuspręsta parengti vertimų ir šių darbų publikavimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad Baltijos šalių rašytojų sąjungos padės įgyvendinti šią iniciatyvą.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad memorandumas yra naujos programos, kuria siekiama remti išverstus leidinius, pradžia. Jis juos vadino noru užtikrinti, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų darbai būtų prieinami visų trijų Baltijos respublikų skaitytojams.

"Tiek visų trijų šalių kultūros ministerijose, tiek Rašytojų sąjungoje įvyko nemažai diskusijų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų darbai būtų garsesni ir prieinamesni. Taigi šis memorandumas patvirtina, kad turime nuolatinę bendrą literatūrinio vertimo programą", — teigė ministras.

Ministrai iš Latvijos ir Estijos taip pat liko patenkinti pasiektu susitarimu.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už pasiekimus literatūroje, mene ir moksle buvo įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną priimta rezoliucija. Literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių rinkinio, apsakymų, esė ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalbomis, autoriui. Kūrinys turėtų būti paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Tegai:
knygos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją
Pomėgis grožinės literatūros knygoms estui virto problemomis Rusijos pasienyje
Avifaviras

Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką

(atnaujinta 15:11 2020.08.03)
Birželio 3 dieną vaistas buvo įtrauktas į prevencijos ir diagnozavimo gairių sąrašą ir naujos koronavirusinės infekcijos gydymo būdų. Vaistas jau pristatytas į 50 Rusijos Federacijos regionų, taip pat į Baltarusiją ir Kazachstaną

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. "Kromis", bendra Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) ir įmonių grupės "ChemRar" įmonė, sutiko tiekti "Avifavirą" gydyti COVID-19 septynioms Lotynų Amerikos ir Pietų Afrikos šalims, pranešė RIA Novosti su nuoroda į RDIF ir "ChemRar".

"Kromis" pasirašė sutartį su Bolivijos įmone "Sigma Corp S.R.L." dėl "Avifaviro" tiekimo Argentinoje, Bolivijoje, Hondūre, Paragvajuje, Salvadore, Urugvajuje ir Ekvadore.

"Susitarime numatyta tiekti mažiausiai 150 tūkst. "Avifaviro" pakuočių. Be to, partnerio gamybos vieta Bolivijoje bus perkelta į technologiją, skirtą paruoštai vaisto dozavimo formai gauti", — sakoma pranešime.

"Be eksportuojamo vaisto pristatymo, mes perduodame partneriams galutinės "Avifavir" dozavimo formos gavimo technologiją, kuri leis sutrumpinti  logistikos išlaidas ir laiką, kurio reikia vaistui pristatyti gydant pacientus, sergančius koronavirusu", — pranešime teigė RDIF vadovas Kirilas Dmitrijevas.

"Kromis" taip pat pasirašė platinimo sutartį su "3Sixty Biopharmaceuticals", kad tiektų "Avifavirą" COVID-19 gydymui Pietų Afrikoje. "3Sixty Biopharmaceuticals" yra Pietų Afrikos bendrovė, įsikūrusi Johanesburge. Bendrovė plėtoja ir komercializuoja intelektinę nuosavybę Pietų Afrikoje ir užsienyje ir siekia to pasiekti savarankiškai arba bendradarbiaudama su privačiojo ir viešojo sektoriaus atstovais.

"Mes gaminame pakankamą kiekį "Avifaviro", kad patenkintume Rusijos sveikatos priežiūros poreikius. Tai leidžia mums tiekti vaistą užsienyje nepakenkiant vidaus paklausai. Pietų Afrika šiuo metu išgyvena sunkų koronarinės krizės paūmėjimo periodą ir mes lengvai reagavome į savo partnerių prašymą įsigyti mūsų vaistą. Tikimės, kad su jo pagalba kolegos iš Pietų Afrikos sugebės sustabdyti koronaviruso plitimą ir išgelbėti daugybę gyvybių", — sakė Andrejus Blinovas, "Kromis" generalinis direktorius.

"Avifaviras", dalyvaujant Rusijos tiesioginių investicijų fondui, gegužės 29 dieną gavo registracijos pažymėjimą iš Rusijos Federacijos Sveikatos apsaugos ministerijos ir tapo pirmuoju pasaulyje antikoronavirusiniu vaistu, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos favipiraviro.

Birželio 3 dieną jis buvo įtrauktas į prevencijos ir diagnozavimo gairių sąrašą ir naujos koronavirusinės infekcijos gydymo būdų. "Avifaviras" jau pristatytas į 50 Rusijos Federacijos regionų, taip pat į Baltarusiją ir Kazachstaną.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, vaistai, Pietų Afrika, Pietų Amerika, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Ekonomistas paragino lietuvius paskubėti aplankyti Lenkiją dėl COVID-19