Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estijos vyriausybė paaiškino "Rail Baltica" projekto statusą

(atnaujinta 17:09 2020.05.26)
Anksčiau Estijos konservatoriai pareiškė, kad jų pastangomis projektas sustabdytas. Po to Riigikogu pareikalavo paaiškinimo iš ekonomikos ministro

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Estijos vyriausybė nesustabdė ir neplanuoja sustabdyti "Rail Baltica" geležinkelio projekto įgyvendinimo. Apie tai pareiškė šalies ekonomikos ir infrastruktūros ministras Tavis Asas (Taavi Aas), praneša "ERR" portalas.

Pasak jo, po sėkmingo planavimo etapo visos trys Baltijos šalys pradėjo projektavimo etapą, o Lietuvoje ir Estijoje jau pradėti statybos darbai. Asas taip pat pranešė, kad kitais metais įgyvendinant "Rail Baltica" projektą Estijoje bus pastatyti 26 tiltai ir septyni ekodukai.

Anksčiau Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) atstovai teigė, kad jų pastangomis geležinkelio tiesimo projektas buvo sustabdytas. Po to Riigikogu pareikalavo paaiškinimo iš Aso.

"Rail Baltica"

"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.

Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Estija
Temos:
"Rail Baltica" statyba (72)
Dar šia tema
Ekspertas: "Rail Baltica" projektas tapo "užslėptu kyšiu" Baltijos šalių valdžioms
Baltijos šalys susitarė koordinuoti sienų atvėrimą tarp Baltijos valstybių
Ekspertas: geležinkeliai Estijoje gali būti plėtojami ir be "Rail Baltica"
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Sausio 24-oji

Kokia šiandien diena: sausio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:02 2021.01.23)
Šią dieną 1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

Sausio 24 yra 24-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 341 diena.

2021 metų sausio 24 dieną saulė saulė teka 08:24, leidžiasi 16:39, dienos ilgis — 8 val. 15 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Pranciškus, Vilgaudas, Gaivilė, Artūras, Felicija.

Sausio 24-oji Lietuvos istorijoje

1734 metais Krokuvoje karūnuotas priešpaskutinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas III.

1882 metais gimė publicistas, kunigas Juozas Grajauskas. Mirė 1930 m.

1885 metais Tilžėje susikūrė lietuvių kultūros draugija "Birutė". Veikė iki 1914 m.

1907 metais gimė lietuvių dainininkas Rostislavas Andriejevas. Mirė 1967 m.

1931 metais gimė dailininkas Vytautas Šerys.

1942 metais gimė poetė, vertėja, dietologė Lidija Šimkutė-Pocienė.

1993 metais mirė kunigas, spaudos darbuotojas, "Draugo" laikraščio įkūrėjas ir ilgametis vadovas Pranas Garšva. Gimė 1915 m.

Sausio 24-oji pasaulio istorijoje

41 metais sulaukęs 28 metų amžiaus buvo nužudytas Romos imperatorius Kaligula — Gajus Julijus Cezaris, valdęs 37- 41 m. po Kr.

1776 metais gimė muzikantas, vokiečių rašytojas Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas.

1848 metais garsiosios aukso karštligės JAV pradžia — Džeimsas Maršalas Kalifornijos valstijoje (JAV) surado aukso grynuolį.

1907 metais Robertas Badenas Pauelas Anglijoje įkūrė pirmąją berniukų skautų organizaciją.

1922 metais amerikietis Kristijanas Nelsonas iš Ajovos valstijos Onava miesto gavo patentą "Eskimo" ledų gamybai.

1924 metais TSRS įkūrėjo garbei Petrogradas pavadintas Leningradu.

1935 metais Virdžinijos valstijoje (JAV) pirmą kartą alus "Krueger Cream Ale" pradėtas pardavinėti skardinėse.

1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

1992 metais Salvadoro teismas nuteisė du kariškius — pulkininką ir leitenantą — kalėti po 30 metų už šešių jėzuitų nužudymą 1989 metais.

1995 metais JAV prezidento Bilo Klintono nurodymu įšaldyti Vidurio Rytų teroristų lyderių indėliai JAV bankuose, o aukų rinkimas valstijose šio regiono reikmėms paskelbtas neteisėtu.

1996 metais Čečėnų sukilėliai paleido dvi savaites įkaitais laikytus 42 Rusijos piliečius.

1999 metais Jordanijos karalius Huseinas savo įpėdiniu paskelbė vyriausiąjį sūnų Abdulą.

2010 metais eidamas 71-uosius metus Maskvoje mirė režisierius, Rusijos vaikų kinematografijos klasikas, sukūręs filmus "Buratino nuotykiai", "Apie Raudonkepuraitę", "Pasaka apie Žvaigždžių berniuką", "Coliukė" ir kt., Leonidas Nečiajevas.

2013 metais arkivyskupas Nurhanas Manugianas išrinktas 97-uoju Jeruzalės armėnų ortodoksų patriarchu, kuris yra vienas iš penkių Šventosios žemės krikščioniškųjų šventovių sergėtojų.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai