Buvusių Waffen SS legionierių eisena Rygoje

Antinacis: Latvijos gyventojai "tręšiami" mitais apie "Waffen SS" legionierius

(atnaujinta 19:10 2020.05.26)
Visos respublikos Saeimoje atstovaujamos partijos iš esmės yra nacionalistinės, kad ir kokius kitus principus jos skelbtų, mano Latvijos antinacistinio komiteto vadovas Aleksejus Šaripovas

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Latvijos antinacistinio komiteto vadovas Aleksejus Šaripovas interviu Sputnik Lietuva palygino respublikos gyventojus su lysve, kurią tręšia "akivaizdžiu nacionalizmu".

"Mūsų šalis ir gyventojai primena tokią lysvę, kurią labai gerai tręšia, deja, ne tik Nacionalinis blokas, bet ir visos Saeimoje atstovaujamos partijos, išskyrus vieną. Ši propaganda, ši trąša — būtent akivaizdus nacionalizmas, kuris statomas būtent ant tokio pamato, kad ir kaip tai keistai atrodytų, būtent "Waffen SS" legionas, tie žmonės, kurie kovojo už hitlerinę Vokietiją, prisiekė jai ištikimybę ir kurių pagalba vyko kova su Raudonosios armijos kareiviais, su Sovietų Sąjunga, JAV, Didžiąja Britanija, su antihitlerine koalicija. Metams bėgant vis labiau išsiplečia šis mitas apie tai, kad šie žmonės, kurie kovojo "Waffen SS" pusėje, kovojo už nepriklausomybę. Būtent taip tvirtinama. Tai, žinoma, yra absurdas, bet mūsų šalyje taip yra", — pasakė jis.

Šaripovas teigia, kad tokios idėjos kyla ne tik iš Nacionalinio bloko, bet ir iš kitų Saeimos partijų, nes jos visos iš esmės yra nacionalistinio pobūdžio.

"Jos gali būti vadinamos įvairiai, sakyti, kad jos išpažįsta demokratinius principus ar liberalius, tačiau iš esmės visos jos yra nacionalistinės. Deja, taip yra", — pridūrė jis.

Anksčiau Sputnik Latvija su nuoroda į tyrimų centro "SKDS" apklausos rezultatus parašė, kad Latvijoje per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo tų, kurie mano, kad būtina pagerbti "Waffen SS" legiono narių atminimą.

Respondentų buvo paprašyta išreikšti savo požiūrį į šį teiginį: "Aš manau, kad Latvijos legionieriai turėtų būti pagerbti". 2020 metais šį teiginį palaikė 52 procentai respondentų, iš kurių 20 procentų visiškai sutinka su juo, 32 procentai — greičiau sutinka. Šie rodikliai yra šiek tiek didesni nei prieš dvidešimt metų. Tada šią nuomonę išreiškė 46 procentai žmonių.

Tegai:
SS legionieriai, Latvija
Dar šia tema
Latvijos gynybos ministras raginamas atsistatydinti dėl žodžių apie SS
Ekspertas: Latvijoje kuriamas didvyriškas epas apie "Waffen SS" legionierius
Maskvoje bus įvardyti vis dar gyvų Latvijos SS legiono veteranų vardai
Koronavirusas nesutrukdė "Waffen SS" legionieriams išeiti į Rygos centrą — video
Pieno produktai

Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto

(atnaujinta 13:02 2021.04.11)
Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.

Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir maitinimą.

Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai nemeta maisto.

Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai pajamų mesti žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).

55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, paprastai nemetė maisto.

Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto mėtymo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, kad maisto švaistymo problema yra reikšminga.

Žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, taip pat linkę manyti, kad šios problemos nėra.

Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.

Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.

Tegai:
maistas, Baltijos šalys, Estija
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
Balsavimas

Radviliškio mero rinkimuose vienas kandidatų nesurinko balsų daugumos

(atnaujinta 09:33 2021.04.12)
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.  

Tegai:
rinkimai, balsavimas, Radviliškis, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija pirmąjį pusmetį paskirstė finansavimą politinėms partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų