Lenkijos siena

Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims

(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.

Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.

Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.

Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.

"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
Estija, Lietuva, Lenkija, Latvija, siena
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2130)
Muuga prekybos uostas Estijoje

Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas

(atnaujinta 13:35 2020.07.05)
Rusijos prekių tranzitas per Estiją pamažu nyksta. Po kurio laiko Maskva visiškai pakeis šį santykių su Talinu puslapį. Ir koronavirusas čia ne prie ko

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Estijos koronaviruso kronikose, jei jos kada nors bus parašytos, jos tikrai bus įdėtos į juodą langelį, kuriame teigiama, kad ši klastinga liga galėjo praktiškai baigti prekių tranzitą per jūrų uostus ir geležinkelius Estijoje. Talino uosto komercijos direktorius Margusas Vichmanas (Margus Wichman) jau nerimauja, kad krovinių srauto sumažėjimas gali siekti iki 40 procentų. Pasak Sputnik radijo (Estija) autoriaus Nikolajaus Nikolajevo, geležinkelio darbuotojai prognozuoja metinį nuosmukį.

"Per penkis šių metų mėnesius buvo pervežta tik 4,5 milijono tonų krovinių. Tai yra 23 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tranzitiniai kroviniai sudarė 3,5 milijono tonų — kritimas apie 12 procentų. Keleivių srautas sumažėjo 25 procentais,", — sakė "Eesti Raudtee" pirmininkas Erikas Laidvee. Kas ar kokia priežastis? Žinoma, pandemija, kuri labai pakenkė visai pasaulio ekonomikai. Tačiau Estijos atžvilgiu tai tik dalis tiesos.

Koronavirusas tam tikra prasme kaltas, tačiau jis nėra kalčiausias, kaip sakė tyrėjas Olegas Efremovas filme "Saugokis automobilio".

Laipsniškas krovinių tranzito per Estiją nuo Rusijos į Europą ir atvirkščiai smukimas prasidėjo 2007 metų gegužės mėnesį. Tuomet šioje tragiškoje istorijoje buvo įrašyta pirmoji eilutė. Pradėti padėjo gerai organizuota Estijos valdžios provokacija, vadinama "Bronzos naktimi". Žiaurus protestuotojų, nukreiptų prieš paminklo perkėlimą kareiviui-išvaduotojui, išsklaidymas išprovokavo Maskvos atsakymą.

Rusija pradėjo slopinti įvairias ekonominio bendradarbiavimo formas su Estija. Visų pirma, tai turėjo įtakos tranzito gabenimo sričiai. Juokinga, kad šis faktas nesukėlė jokio susirūpinimo tuometinei Estijos vyriausybei.

Šalies ministras pirmininkas, "Bronzos nakties" iniciatorius Andrusas Ansipas su nepajudinamu dviejų žmonių pasitikėjimu teigė, kad Estijai nereikia tranzito. Istorijoje nutylima, kuo buvo grindžiamas toks keistas teiginys, nors gali būti, kad kažkas ausyje šnabždėjo anglišku akcentu: "Gerai padaryta, Andrusai! Taigi jiems reikia rusų! Veik ta pačia linkme, ir mes tau atsidėkosime". Ir, beje, jie neapgavo — Ansipas šiek tiek vėliau užėmė puikų postą vadovaudamas Europos Sąjungai ir dabar, iki amžiaus pabaigos, "yra sotus ir girtas, ir nosis — tabake.

Tačiau jo šalis, materialine prasme negavo nieko iš užjūrio "globėjų". Žinoma, išskyrus Amerikos karinių bazių pasirodymą Estijoje, tačiau tai yra kitos istorijos tema.

O rusiškų prekių tranzitas per Estiją pamažu nyksta. Rusija tai daro pamažu, žingsnis po žingsnio, kuria naujus pristatymo kelius, plėtoja kitas galimybes ir po kurio laiko visiškai atsivers šį santykių puslapį su maža Baltijos šalimi, kuri ne visada žino, kaip blaiviai apskaičiuoti savo veiksmų pasekmes.

Tegai:
tranzitas, Rusija, Estija
Dar šia tema
Investicijos — šalin. Lietuvos žvalgybos tarnybos pasodins verslą už "geležinės uždangos"
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estijoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius per dešimt metų padvigubėjo

(atnaujinta 09:00 2020.07.05)
Ukrainiečiai taip pat tapo lyderiais pagal prašymų suteikti skubų leidimą gyventi Estijoje skaičių

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Ukrainos piliečių, gyvenančių Estijoje, skaičius per 10 metų padidėjo dvigubai — nuo 5 iki 10 tūkst., praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos portalą ERR.

Remiantis respublikos gyventojų registro duomenimis, liepos 1 dieną Estijoje gyvena 10,9 tūkst. Ukrainos piliečių. 2010 metais gyveno penki tūkstančiai ukrainiečių, o 2015 metais — 6,6 tūkst.

"Taigi, per 10 metų Ukrainos piliečių skaičius Estijoje padidėjo dvigubai", — ERR portalą cituoja RIA Novosti.

Šiuo metu Estijoje gyvena 1,3 milijono gyventojų.

Taip pat, pasak Policijos ir pasienio apsaugos valdybos Asmens tapatybės ir statuso biuro patarėjos ekspertės Liisos Valkos, dauguma užsieniečių į Estiją atvyksta iš kaimyninių šalių, įskaitant Ukrainą.

Pernai dažniausiai Estijoje dėl skubaus leidimo gyventi kreipėsi ukrainiečiai — 2949 žmonės. 2015 metais jų buvo 1683.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
© Sputnik /
Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
Tegai:
Ukraina, Estija
Vakcina nuo koronaviruso

PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso

(atnaujinta 09:25 2020.07.06)
Tuo pačiu vyriausioji organizacijos tyrėja taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos mokslininkai sutiks bendradarbiauti

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susidomėjo Rusijos vakcina nuo COVID-19, pasakojo RIA Novosti vyriausioji tyrėja Sumija Svaminatan.

"Mes žinome, kad vykdomi [vaisto nuo koronaviruso — Sputink] Avifaviro tyrimai. Vyksta du ar trys vaistų testai, todėl laukiame rezultatų. Bet, be to, mes esame susidomėję ir Rusijos vakcina", — sakė ji.

Ji priminė, kad PSO turi Solidarumo testų programą, kuria siekiama keistis duomenimis apie vaistus ir vakcinas nuo koronavirusinės infekcijos. Ji taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos mokslininkai sutiks bendradarbiauti.

Dabar Rusija nedalyvauja "Solidarumo bandymuose". Agentūros duomenimis, prie programos taip pat neprisijungė JAV, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija.

Anksčiau "Vektor" centro generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas RIA Novosti sakė, kad centre sėkmingai sukurti trys koronavirusinės infekcijos vakcinos prototipai buvo sėkmingai išbandyti. Be to, šiuo metu bandoma SIC sukurta vakcina, pavadinta "Gamalei" ir Gynybos ministerijos vardu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2130)
Dar šia tema
Skėtis nuo koronaviruso. Rusiškasis vaistas apsaugos nuo rudens bangos
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos