Varšuvos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams

(atnaujinta 09:07 2020.06.03)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.

Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti darbo tikslais.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
Muuga prekybos uostas Estijoje

Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas

(atnaujinta 13:35 2020.07.05)
Rusijos prekių tranzitas per Estiją pamažu nyksta. Po kurio laiko Maskva visiškai pakeis šį santykių su Talinu puslapį. Ir koronavirusas čia ne prie ko

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Estijos koronaviruso kronikose, jei jos kada nors bus parašytos, jos tikrai bus įdėtos į juodą langelį, kuriame teigiama, kad ši klastinga liga galėjo praktiškai baigti prekių tranzitą per jūrų uostus ir geležinkelius Estijoje. Talino uosto komercijos direktorius Margusas Vichmanas (Margus Wichman) jau nerimauja, kad krovinių srauto sumažėjimas gali siekti iki 40 procentų. Pasak Sputnik radijo (Estija) autoriaus Nikolajaus Nikolajevo, geležinkelio darbuotojai prognozuoja metinį nuosmukį.

"Per penkis šių metų mėnesius buvo pervežta tik 4,5 milijono tonų krovinių. Tai yra 23 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tranzitiniai kroviniai sudarė 3,5 milijono tonų — kritimas apie 12 procentų. Keleivių srautas sumažėjo 25 procentais,", — sakė "Eesti Raudtee" pirmininkas Erikas Laidvee. Kas ar kokia priežastis? Žinoma, pandemija, kuri labai pakenkė visai pasaulio ekonomikai. Tačiau Estijos atžvilgiu tai tik dalis tiesos.

Koronavirusas tam tikra prasme kaltas, tačiau jis nėra kalčiausias, kaip sakė tyrėjas Olegas Efremovas filme "Saugokis automobilio".

Laipsniškas krovinių tranzito per Estiją nuo Rusijos į Europą ir atvirkščiai smukimas prasidėjo 2007 metų gegužės mėnesį. Tuomet šioje tragiškoje istorijoje buvo įrašyta pirmoji eilutė. Pradėti padėjo gerai organizuota Estijos valdžios provokacija, vadinama "Bronzos naktimi". Žiaurus protestuotojų, nukreiptų prieš paminklo perkėlimą kareiviui-išvaduotojui, išsklaidymas išprovokavo Maskvos atsakymą.

Rusija pradėjo slopinti įvairias ekonominio bendradarbiavimo formas su Estija. Visų pirma, tai turėjo įtakos tranzito gabenimo sričiai. Juokinga, kad šis faktas nesukėlė jokio susirūpinimo tuometinei Estijos vyriausybei.

Šalies ministras pirmininkas, "Bronzos nakties" iniciatorius Andrusas Ansipas su nepajudinamu dviejų žmonių pasitikėjimu teigė, kad Estijai nereikia tranzito. Istorijoje nutylima, kuo buvo grindžiamas toks keistas teiginys, nors gali būti, kad kažkas ausyje šnabždėjo anglišku akcentu: "Gerai padaryta, Andrusai! Taigi jiems reikia rusų! Veik ta pačia linkme, ir mes tau atsidėkosime". Ir, beje, jie neapgavo — Ansipas šiek tiek vėliau užėmė puikų postą vadovaudamas Europos Sąjungai ir dabar, iki amžiaus pabaigos, "yra sotus ir girtas, ir nosis — tabake.

Tačiau jo šalis, materialine prasme negavo nieko iš užjūrio "globėjų". Žinoma, išskyrus Amerikos karinių bazių pasirodymą Estijoje, tačiau tai yra kitos istorijos tema.

O rusiškų prekių tranzitas per Estiją pamažu nyksta. Rusija tai daro pamažu, žingsnis po žingsnio, kuria naujus pristatymo kelius, plėtoja kitas galimybes ir po kurio laiko visiškai atsivers šį santykių puslapį su maža Baltijos šalimi, kuri ne visada žino, kaip blaiviai apskaičiuoti savo veiksmų pasekmes.

Tegai:
tranzitas, Rusija, Estija
Dar šia tema
Investicijos — šalin. Lietuvos žvalgybos tarnybos pasodins verslą už "geležinės uždangos"
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estijoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius per dešimt metų padvigubėjo

(atnaujinta 09:00 2020.07.05)
Ukrainiečiai taip pat tapo lyderiais pagal prašymų suteikti skubų leidimą gyventi Estijoje skaičių

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Ukrainos piliečių, gyvenančių Estijoje, skaičius per 10 metų padidėjo dvigubai — nuo 5 iki 10 tūkst., praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos portalą ERR.

Remiantis respublikos gyventojų registro duomenimis, liepos 1 dieną Estijoje gyvena 10,9 tūkst. Ukrainos piliečių. 2010 metais gyveno penki tūkstančiai ukrainiečių, o 2015 metais — 6,6 tūkst.

"Taigi, per 10 metų Ukrainos piliečių skaičius Estijoje padidėjo dvigubai", — ERR portalą cituoja RIA Novosti.

Šiuo metu Estijoje gyvena 1,3 milijono gyventojų.

Taip pat, pasak Policijos ir pasienio apsaugos valdybos Asmens tapatybės ir statuso biuro patarėjos ekspertės Liisos Valkos, dauguma užsieniečių į Estiją atvyksta iš kaimyninių šalių, įskaitant Ukrainą.

Pernai dažniausiai Estijoje dėl skubaus leidimo gyventi kreipėsi ukrainiečiai — 2949 žmonės. 2015 metais jų buvo 1683.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
© Sputnik /
Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
Tegai:
Ukraina, Estija
Neringa

Neringoje liepos 13 dieną laikinai nebus tiekiama elektra

(atnaujinta 15:07 2020.07.05)
Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti elektros atjungimui iš anksto: pilnai įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių Nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas, dėl to elektros vartotojams nebus tiekiama elektra ESO skirstymo tinkle, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, augant Neringos gyventojų elektros energijos poreikiui, atsižvelgiant į pajūrio zonos specifiką, ESO dar 2017 metais ėmėsi ne tik naujinti elektros tinklą, bet ir didinti pačio tinklo pajėgumus, stiprinti jo patikimumą pusiasalyje. Elektros energija Kuršių Neriją pasiekia virš Kuršių marių einančia 110 kV aukštos įtampos "Litgrid" elektros linija, todėl siekiant ilgalaikio patikimumo, būtina atnaujinti elektros pastočių sujungimus su perdavimo tinklu. Šią vasarą tinklo atnaujinimo projektas bus pabaigtas, o liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių Nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas. Jis užtikrins sklandų elektros energijos tiekimą.

Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Pažymima, kad liepos 13 dieną, nuo 6:00 iki 16:00, bus vykdomi 110 kV oro linijos perjungimo ir Juodkrantės bei Klaipėdoje esančių transformatorių pastočių sujungimo darbai. Dėl to Kuršių Nerijos elektros vartotojams nebus tiekiama elektra ESO skirstymo tinkle.

Siekiant  sudaryti kuo mažiau nepatogumų gyventojams, verslui ir svečiams, parengiamieji darbai bus pradedami iš pat ankstaus ryto nuo 4:30, kai tik prašvis. Siekiant juos atlikti greičiau, bus pasitelktos sustiprintos rangovų brigadų pajėgos.

Apie darbų pradžią ir pabaigą vartotojai, kuriuos paveiks laikinas elektros atjungimas, bus individualiai informuoti ESO trumposiomis žinutėmis, informacija bus skelbiama ESO svetainėje ir savitarnoje. Šiuo metu Kuršių Nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų.

Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti vienos dienos elektros atjungimui iš anksto: pilnai įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros, neatidarinėti šaldiklio ir šaldytuvo dažniau, nei tai būtina, taip ilgiau išlaikant juos šaltus, pasirūpinti baterijomis įrenginiams ar alternatyviais elektros generatoriais, jei tai būtina ir kt.

Tegai:
elektra, Neringa