NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Bonjour": Vilnius kviečia į prancūziškas atostogas

(atnaujinta 22:04 2020.07.09)
Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje vyks “Prancūziškos atostogos" — mieste skambės prancūziška muzika ir rengiami spektakliai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ateinantį savaitgalį, liepos 17–19 dienomis, Vilniuje vyks "Prancūziškos atostogos", praneša miesto savivaldybė. 

Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje nepritrūks prancūziškos muzikos, teatro ir maisto — būtent kultūra ir gastronomija yra tai, kas viso pasaulio turistams labiausiai asocijuojasi su prancūzais.

"Prancūziškų atostogų" Vilniuje pradžios akcentas — prancūzų žvirbliuku vadinamos Edith Piaf dainų repertuaro koncertas. Legendinės dainininkės dainas liepos 17–ąją, penktadienį, Konstantino Sirvydo skvere atliks Evelina Sašenko. 

Šeštadienį, liepos 18-ąją, Užupyje vyks prancūzų menininko Phil Von šokio monospektaklis "Human Lost & Found", o Senamiestyje — prancūzų poezijos bei muzikos improvizacija "Po Paryžiaus dangum", kurią rengia aktorė ir režisierė Birutė Mar. 

Be to, visą savaitgalį prancūziškos gastro kultūros širdimi Vilniuje taps Halės turgus.

"Romantiška muzika, elegantiški vakarai restoranuose, iškylos parkuose, tipiški prancūziški desertai su kava, "Michelin" žvaigždučių verti patiekalai nuneš jus toli toli, du tūkstančius kilometrų pietvakarių kryptimi", — žada Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" direktorė Inga Romanovskienė. 

Visą vasarą "Atostogų Vilniuje" savaitgaliais siūlomos nuolaidos nakvynei, pramogoms ir maitinimui. Pigiau bus galima ir atvykti į Vilnių — nuolaidas suteikia projekto partneriai "LG Keleiviams", "Kautra", "BusTuras", "Citybee", pigų parkavimą Vilniaus centre pasiūlys "Unipark".

Informaciją apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus galima rasti projekto svetainėje, jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
atostogos, Vilnius
Dar šia tema
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų