Karininkai

Latvijoje prasideda NATO karinės grupės pratybos

(atnaujinta 17:09 2020.06.08)
Pratybos Latvijoje truks iki birželio 20 dienos, pati Baltijos šalis yra NATO narė nuo 2004 metų

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Pirmadienį Latvijoje prasidėjo NATO karinės grupės pratybos, rašoma Latvijos gynybos ministerijos pranešime spaudai, praneša RIA Novosti.

"Pratybų metu išplėstinė NATO buvimo karinė grupė Latvijoje pagerins bendradarbiavimą ir padalinių sąveiką vykdydama kovinius veiksmus bendruomenėje", — pranešime spaudai cituojama Latvijos gynybos ministerija.

Pratybos truks iki birželio 20 dienos. Latvija yra NATO narė nuo 2004 metų.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Estijos karinio jūrų laivyno laivai dalyvaus plataus masto NATO jūrų pratybose "Baltops 2020", kurios sekmadienį prasideda Baltijos jūros pietvakariuose prie Vokietijos ir Danijos krantų

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
pratybos, NATO, Latvija
Dar šia tema
Klaipėdos žmogaus teisių gynėjas Aleksejus Greičius paleistas į laisvę
Žiniasklaida: JK parlamento narys ragina Merkel palaidoti "Nord Stream-2"
Muuga prekybos uostas Estijoje

Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas

(atnaujinta 13:35 2020.07.05)
Rusijos prekių tranzitas per Estiją pamažu nyksta. Po kurio laiko Maskva visiškai pakeis šį santykių su Talinu puslapį. Ir koronavirusas čia ne prie ko

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Estijos koronaviruso kronikose, jei jos kada nors bus parašytos, jos tikrai bus įdėtos į juodą langelį, kuriame teigiama, kad ši klastinga liga galėjo praktiškai baigti prekių tranzitą per jūrų uostus ir geležinkelius Estijoje. Talino uosto komercijos direktorius Margusas Vichmanas (Margus Wichman) jau nerimauja, kad krovinių srauto sumažėjimas gali siekti iki 40 procentų. Pasak Sputnik radijo (Estija) autoriaus Nikolajaus Nikolajevo, geležinkelio darbuotojai prognozuoja metinį nuosmukį.

"Per penkis šių metų mėnesius buvo pervežta tik 4,5 milijono tonų krovinių. Tai yra 23 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tranzitiniai kroviniai sudarė 3,5 milijono tonų — kritimas apie 12 procentų. Keleivių srautas sumažėjo 25 procentais,", — sakė "Eesti Raudtee" pirmininkas Erikas Laidvee. Kas ar kokia priežastis? Žinoma, pandemija, kuri labai pakenkė visai pasaulio ekonomikai. Tačiau Estijos atžvilgiu tai tik dalis tiesos.

Koronavirusas tam tikra prasme kaltas, tačiau jis nėra kalčiausias, kaip sakė tyrėjas Olegas Efremovas filme "Saugokis automobilio".

Laipsniškas krovinių tranzito per Estiją nuo Rusijos į Europą ir atvirkščiai smukimas prasidėjo 2007 metų gegužės mėnesį. Tuomet šioje tragiškoje istorijoje buvo įrašyta pirmoji eilutė. Pradėti padėjo gerai organizuota Estijos valdžios provokacija, vadinama "Bronzos naktimi". Žiaurus protestuotojų, nukreiptų prieš paminklo perkėlimą kareiviui-išvaduotojui, išsklaidymas išprovokavo Maskvos atsakymą.

Rusija pradėjo slopinti įvairias ekonominio bendradarbiavimo formas su Estija. Visų pirma, tai turėjo įtakos tranzito gabenimo sričiai. Juokinga, kad šis faktas nesukėlė jokio susirūpinimo tuometinei Estijos vyriausybei.

Šalies ministras pirmininkas, "Bronzos nakties" iniciatorius Andrusas Ansipas su nepajudinamu dviejų žmonių pasitikėjimu teigė, kad Estijai nereikia tranzito. Istorijoje nutylima, kuo buvo grindžiamas toks keistas teiginys, nors gali būti, kad kažkas ausyje šnabždėjo anglišku akcentu: "Gerai padaryta, Andrusai! Taigi jiems reikia rusų! Veik ta pačia linkme, ir mes tau atsidėkosime". Ir, beje, jie neapgavo — Ansipas šiek tiek vėliau užėmė puikų postą vadovaudamas Europos Sąjungai ir dabar, iki amžiaus pabaigos, "yra sotus ir girtas, ir nosis — tabake.

Tačiau jo šalis, materialine prasme negavo nieko iš užjūrio "globėjų". Žinoma, išskyrus Amerikos karinių bazių pasirodymą Estijoje, tačiau tai yra kitos istorijos tema.

O rusiškų prekių tranzitas per Estiją pamažu nyksta. Rusija tai daro pamažu, žingsnis po žingsnio, kuria naujus pristatymo kelius, plėtoja kitas galimybes ir po kurio laiko visiškai atsivers šį santykių puslapį su maža Baltijos šalimi, kuri ne visada žino, kaip blaiviai apskaičiuoti savo veiksmų pasekmes.

Tegai:
tranzitas, Rusija, Estija
Dar šia tema
Investicijos — šalin. Lietuvos žvalgybos tarnybos pasodins verslą už "geležinės uždangos"
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estijoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius per dešimt metų padvigubėjo

(atnaujinta 09:00 2020.07.05)
Ukrainiečiai taip pat tapo lyderiais pagal prašymų suteikti skubų leidimą gyventi Estijoje skaičių

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Ukrainos piliečių, gyvenančių Estijoje, skaičius per 10 metų padidėjo dvigubai — nuo 5 iki 10 tūkst., praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos portalą ERR.

Remiantis respublikos gyventojų registro duomenimis, liepos 1 dieną Estijoje gyvena 10,9 tūkst. Ukrainos piliečių. 2010 metais gyveno penki tūkstančiai ukrainiečių, o 2015 metais — 6,6 tūkst.

"Taigi, per 10 metų Ukrainos piliečių skaičius Estijoje padidėjo dvigubai", — ERR portalą cituoja RIA Novosti.

Šiuo metu Estijoje gyvena 1,3 milijono gyventojų.

Taip pat, pasak Policijos ir pasienio apsaugos valdybos Asmens tapatybės ir statuso biuro patarėjos ekspertės Liisos Valkos, dauguma užsieniečių į Estiją atvyksta iš kaimyninių šalių, įskaitant Ukrainą.

Pernai dažniausiai Estijoje dėl skubaus leidimo gyventi kreipėsi ukrainiečiai — 2949 žmonės. 2015 metais jų buvo 1683.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
© Sputnik /
Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
Tegai:
Ukraina, Estija
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas ir premjeras sveikina Valstybės dienos proga

(atnaujinta 08:24 2020.07.06)
Savo sveikinime Gitanas Nausėda kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, ir drąsiai keisti tai, kas Lietuvoje nepatinka

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Valstybės dienos proga šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones ir kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, bei vieningai kurti stiprią ir klestinčią Lietuvą.

"Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas — lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė. Kartu su karaliumi Mindaugu pirmąkart įžengę į Vakarus, iki šiol judame pasirinktu keliu. Išaugę ir subrendę Europos valstybių šeimoje, mes liekame atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi įstatymų.

Istorija mus moko teisingų pasirinkimų: puoselėti vienybę ir savitarpio supratimą, tiesti vienas kitam ranką, o ne atstumti, kartu siekti to, kas atrodo drąsu ir sunkiai pasiekiama. Kartais tereikia išdrįsti. Todėl šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka. Visi esame istorijos kūrėjai. Tai reiškia: mums nieko nėra neįmanomo!" — rašoma prezidento sveikinime. 

Premjeras Skvernelis taip pat sveikina visus Lietuvos žmones Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga.

"Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liudija didingą mūsų istoriją ir primena Lietuvos ištakas. Išmintis, tikėjimas stipria valstybe sujungė mūsų protėvių jėgas ir baltų žemes, aiškiai nubrėžė ateities horizontus. Tai buvo esminis pasirinkimas, kuris nukreipė mus į civilizacijos kelią, į pamatinių europinių vertybių išpažinimą. Brangūs Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus Valstybės dienos proga — būkime ištikimi mūsų pirmųjų valstybės kūrėjų darbams bei siekiams, likime amžiams įsipareigoję visomis išgalėmis, vieningai kurti stiprią, modernią ir klestinčią Lietuvą", — sakoma premjero sveikinime.

Šiandien Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais data. 

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Saulius Skvernelis, ministras pirmininkas, Gitanas Nausėda, prezidentas, Valstybės diena