NATO vėliava

Ekspertas: Baltijos šalys skatina JAV priimti antirusiškus sprendimus

(atnaujinta 16:39 2020.06.09)
NATO iš esmės išgyvena susiskaldymą būtent dėl požiūrio į Rusiją, nes dalis šalių remiasi antirusiška retorika, mano ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimas dėl Rusijos nieko nereprezentuoja, nes greičiausiai nebus imtasi jokių veiksmų, interviu Sputnik radijui sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Šiaurės Atlanto aljanso narės negali turėti lemiamos įtakos Vašingtono pozicijai, o Vašingtono pozicija turi lemiamą reikšmę NATO veiksmams. Pareikšti galima viską, ką tik nori. <...> Kai Stoltenbergas dabar pareiškia, kad būtina susitarti su Rusija, jis iš tiesų negali šių žodžių įgyvendinti praktiškai, jis neturi tokių įgaliojimų. Jis dekoratyvinė, nominali figūra, visi sprendimai priimami Vašingtone, o ne Briuselyje", — sakė jis.

Konovalovas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljansas išgyvena susiskaldymą būtent dėl požiūrio į Rusiją, nes dalis šalių remiasi antirusiška retorika.

"Centrinės valstybės — tai Prancūzija, Vokietija — stipriausios valstybės Europoje, taip pat pietinis NATO flangas — Italija, Graikija ir tam tikra prasme Ispanija — jos visiškai nepritaria konfrontacijai su Rusija. Šiaurinis flangas visiškai priešingai — tai Baltijos šalys, Didžioji Britanija, Lenkija — jos palaiko rusofobiją, antirusišką retoriką kaip savo santykių su Rusija pagrindą. Maža to, kad jos visada "šoka pagal Vašingtono dūdelę", tai jos ir Vašingtoną skatina priimti antirusiškus sprendimus", — pridūrė ekspertas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO turi užmegzti dialogą su Rusija dėl ginklavimosi kontrolės. Anot jo, Maskva daug investuoja į savo karinius pajėgumus, visų pirma į branduolinį potencialą, visa tai — Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties krizės fone.

Kartu jis pabrėžė, kad Rusija — "NATO kaimynė" ir niekur ji nedings.

Tegai:
Jensas Stoltenbergas, Rusija, NATO
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija prižiūri NATO pratybas Baltijos jūroje
JAV ir Rusija susitarė vesti derybas dėl branduolinių ginklų
Vokietijos deputatai sukritikavo JAV dėl keliamo spaudimo "Nord Stream-2"
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu

(atnaujinta 14:13 2020.07.09)
Gitanas Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dieną įvykusios inauguracijos

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Žvalgų mainus tarp Lietuvos ir Rusijos, į kuriuos taip pat buvo įtrauktas ir Norvegijos pilietis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laiko svarbiausiu jo kaip valstybės vadovo pirmųjų metų pasiekimu. Ketvirtadienį jis surengė spaudos konferenciją, skirtą praėjusiems prezidentavimo metams.

"Nuoširdžiai džiaugiuosi žvalgų apsikeitimo procedūra, kurią mes atlikome idealiai", — sakė jis, detalizuodamas, kad tai pavyzdinė operacija ta prasme, kad nebuvo nei pozicijų, nei opozicijų

Nuteistųjų mainai už žvalgybos veiklą, į kuriuos buvo įtrauktas atsistatydinęs Norvegijos pasienietis Frode Bergas, Lietuva ir Rusija, vyko 2019 metų lapkričio 15 dieną. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius — Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, kurie 2017 metais buvo nuteisti už kaltinimus šnipinėjimu Rusijos naudai dešimt su puse ir dešimt metų kalėjimo. Lietuvai Rusija grąžino lietuvius — Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, kurie buvo nuteisti 2016 metais, taip pat perdavė Bergą.

Prezidentas mano, kad metų nesėkmė buvo Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimas susisiekimo ministru. Prezidentas dar praėjusių metų lapkritį teigė, kad jis dėl daugybės abejotinų ministro sprendimų prarado pasitikėjimą, tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsisakė atleisti Narkevičių.

Nausėda pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dienos inauguracijos.

Tegai:
žvalgai, Rusija, prezidentas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis