Elektros perdavimo linijos

Elektra Estijoje smarkiai pabrangs dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo

(atnaujinta 16:38 2020.06.10)
Kaip pažymėta, tokią situaciją išprovokavo iš karto keli veiksniai, tarp jų — kabelio gedimas tarp Lietuvos ir Švedijos

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Biržinė elektros kaina Estijoje padidės beveik aštuonis kartus, palyginti su įprastomis kainomis, ir sieks 200–250 eurų už megavatvalandę, praneša portalas "ERR" su nuoroda į Estijos žiniasklaidą.

Pažymima, kad kalbama apie intervalą nuo 8:00 iki 16:00 trečiadienį. Tokį kainų padidėjimą lėmė sekmadienį įvykęs kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos, per kurį Baltijos šalys gauna elektros energiją iš Šiaurės Europos, gedimas.

Be to, dabar remontuojamas vienas iš kabelių tarp Estijos ir Suomijos.

Taip pat, koncerno "Eesti Energia" duomenimis, elektros kainos augimą paveikė ir padėtis Latvijoje. Rygoje antradienį sutriko dujų elektrinės darbas.

Siekiant sureguliuoti situaciją, Estijoje buvo pradėtos eksploatuoti Narvos elektrinės, kurios ilgą laiką nedirbo.

Tegai:
elektra, Estija
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek Lietuvos gyventojai mokės už elektrą
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros kaina išaugo 34 procentais
Baltijos šalių premjerai bandė susitarti dėl deklaracijos nepirkti elektros iš Astravo AE
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją
Talinas

Estija ketina sušvelninti apribojimus užsienio atvykstantiems darbuotojams

(atnaujinta 16:18 2020.07.06)
Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Ūkininkų vertinimu, jiems trūksta apie 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Estijos vyriausybė ketina sušvelninti sezoninių darbuotojų atvykimo ir buvimo šalyje apribojimus, pirmadienį sakė šalies ministras pirmininkas Juris Ratas.

"Iki 2022 metų balandžio 30 dienos užsienio sezoninis darbuotojas galės Estijoje dirbti iki 180 dienų per metus", — cituoja Ratą RIA Novosti. Kol kas kalbama apie principinį susitarimą tarp koalicijos partijų. Teisiniu požiūriu susitarimas dar nėra įformintas. Pasak vidaus reikalų ministro Marto Helmės, vyriausybės sprendimas bus parengtas artimiausiomis dienomis ir turėtų įsigalioti liepos 16 dieną.

Vyriausybė apie užsienio darbo jėgos problemos sprendimą paskelbė netrukus prieš pirmadienį numatytą neeilinį parlamento posėdį, kuriame opozicijos iniciatyva turėtų būti svarstomos Užsieniečių įstatymo pataisos. Pataisose numatyta, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių bus leista likti ir tęsti darbą Estijoje iki gruodžio 31 dienos.

Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Pasak ūkininkų, jiems reikia dar 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi.

Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, kad dėl koronaviruso protrūkio Estijos braškių plantacijos liko be užsienio darbo jėgos, pirmiausia be darbuotojų iš Ukrainos, kurie pastaraisiais metais reguliariai atvyksta skinti braškių. Ūkininkai paprašė vyriausybės panaikinti darbo jėgos iš užsienio įvažiavimo apribojimus.

Vidaus reikalų ministras Martas Helmė anksčiau teigė, kad darbuotojai iš užsienio, legaliai gyvenantys Estijoje nuo kovo 17 dienos, galės toliau dirbti žemės ūkyje iki liepos 31 dienos, o po to turės išvykti iš šalies.

Tegai:
koronavirusas, užsieniečiai, darbuotojai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Lietuvoje per parą patvirtinti 5 nauji COVID-19 atvejai
JAV žvalgybos lėktuvas Boeing OC-135B Open Sky, archyvinė nuotrauka

Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties

(atnaujinta 09:48 2020.07.07)
Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų. Vašingtonas greičiausiai nekeis savo sprendimo pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, po virtualios valstybių narių konferencijos RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas.

Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija.

"Galime teigti, kad požiūrių suartėjimas neįvyko — viskas liko taip, kaip buvo. Bet tai iš tikrųjų buvo gana nuspėjama", — teigė jis.

Ministras pabrėžė susitikimo fakto svarbą, nes "gavome galimybę išsamiau pateikti savo vertinimus apie tai, kas vyksta, įskaitant, visų pirma, JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmes".

"Nemanau, kad šios dienos įvykio rezultatas padidino tikimybę, jog JAV persvarstys savo jau paskelbtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo. Deja", — pabrėžė Riabkovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau paskelbė, kad šalis traukiasi iš Atviro dangaus sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino apgailėtinu žingsniu.

Diplomatai priminė, kad vienu metu susitarimas buvo sudarytas JAV iniciatyva, tai yra svarbiausia grandis Europos saugumo sistemoje.

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol jis galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją
Trampas vėl pažadėjo nubausti Kiniją už koronaviruso pandemiją