Astravo AE

Ekspertas: Baltijos šalys dėl Lietuvos Astravo AE klausimu nevarys savęs į kampą

(atnaujinta 15:50 2020.06.17)
Pigi Baltarusijos elektra gali padidinti šių pramonės šakų efektyvumą ir konkurencingumą, ypač po dabartinės ekonominės krizės, mano ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai, interviu Sputnik Lietuva sakė vyriausiasis portalo RuBaltic.ru redaktorius, Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius Sergejus Rekeda.

"Vienintelis dalykas, kuriuo Lietuva iš principo galėtų remtis, — tai efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios, kaip matome, de facto nėra. Tokie tai efemeriški dalykai kaip Europos vertybės, kurios apskritai taip pat nėra ypač taikytinos  Baltarusijos atominei elektrinei ir apskritai energetikos temai", — sakė jis.

Pasak Rekedos, Latvija ir Estija neturi priežasties dirbtinai susiaurinti savo galimybių koridorių energetikos sferoje.

"Kas žino, galbūt, ypač po dabartinės ekonominės krizės, sumažinus Europos Sąjungos subsidijas, reikės rasti naujų finansinių išteklių plėtrai. Kas žino, galbūt tai yra tik pigi elektros energija iš Baltarusijos <...> ir bus tokia galimybė sutaupyti ir padidinti Latvijos ir Estijos ekonomikų efektyvumą ir konkurencingumą, tad dabartinėmis sąlygomis, be abejo, būtų labai neapgalvota save varyti į kampą, siaurus rėmus, tik Vilniaus prašymu. Be to, šis Lietuvos reikalavimas — tai reikalavimas visų pirma Lietuvos konservatorių, kurie, be abejo, turi labai didelę įtaką Lietuvoje, bet visgi ne visos Lietuvos ir ne visos Lietuvos valdžios", — sakė jis.

Anksčiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Vilnius padarys viską, kad "nesaugios stoties" elektra nepatektų į Lietuvos rinką.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Politikai Lietuvoje prie Latvijos ambasados surengė piketą dėl Astravo AE
Baltijos šalių premjerai bandė susitarti dėl deklaracijos nepirkti elektros iš Astravo AE
Politologas: Lietuvos požiūrį į Baltarusijos energiją sunku logiškai paaiškinti
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Vilkikas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas pritarė Europos Sąjungos Mobilumo paketui

(atnaujinta 14:44 2020.07.09)
Lietuvos premjeras pažymėjo, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Europos Parlamentas balsų dauguma pritarė Europos Sąjungos Mobilumo paketui, ketvirtadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuva kartu su kitomis aštuoniomis ES valstybėmis narėmis svarstant paketo nuostatas ES Taryboje nepritarė šiam dokumentui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva gins savo poziciją teisinėmis priemonėmis.

"Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo", – sako Skvernelis.

Lietuvos ir kitų nepritariančių šalių premjerai, Vyriausybės nariai savo kalbose, laiškuose Europos Komisijos vadovams ir Europos Parlamento nariams ne kartą išsakė nepritarimą Mobilumo paketo nuostatoms. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.

Tegai:
Europos Sąjunga, Europos Parlamentas
Dar šia tema
Europos Parlamentas įvertino antirusiškų sankcijų panaikinimo tikimybę
Mobilumo paketas prieštarauja ES žaliajam kursui