JAV naikintuvas F-18

Sustiprės oro erdvės stebėjimas Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:02 2020.06.15)
Ankstesnė sistema buvo sukurta 2007 metais, tačiau Šiaurės Atlanto aljansas pareikalavo ją patobulinti

VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. Lietuvos Seimas pritarė Baltijos šalių vyriausybių susitarimui dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo. Apie tai praneša šalies Krašto apsaugos ministerija.

Dokumentas numato BALTNET sistemos, kuri nuo šių metų pradžios per kelis oro erdvės stebėjimo ir valdymo centrus užtikrina Baltijos šalių oro erdvės saugumą, organizavimo pagrindą.

"BALTNET užtikrina Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės oro erdvės suverenumą ir taip prisideda prie NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimo. Susitarimas dėl naujos struktūros oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistemos sustiprina NATO gebėjimą užtikrinti sklandų oro erdvės stebėjimą ir valdymą taikos bei krizės metu", — pareiškė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis pabrėžė, kad BALTNET, kaip sudedamoji NATO sistemos dalis, turi atitikti šiuo metu vykdomos NATO oro policijos misijos poreikius, gebėti valdyti visų rūšių oro operacijas Baltijos šalių oro erdvėje.

BALTNET yra pilnai integruota į NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir užtikrina Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės saugumą.

Sistema sudaryta iš trijų atskirų nacionalinių valdymo centrų kiekvienoje iš trijų šalių. Visi trys nacionaliniai stebėjimo centrai stebi oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinasi duomenimis bei rotacijos principu vykdo NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą.

Ankstesnė Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema buvo sudaryta 2007 metais.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo Ispanijos kontingentas, patruliuojantis su šešiais naikintuvais F-18 "Hornet", juos sustiprina Jungtinės Karalystės kontingentas su trimis naikintuvais "Eurofighter Typhoon". Taip pat šiai misijai pastiprinimą iš Estijos teikia Prancūzijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais "Mirage 2000". Iš viso Baltijos šalių padangę saugo 13 naikintuvų.

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, aktyviai sudaro plataus masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose. Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, o Vakarų šalys mitą apie "Rusijos grėsmę" naudoja kaip pretekstą, kad pritrauktų daugiau ginklų ir kariškių prie Rusijos sienų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
NATO oro policijos misija, oro policija, NATO, Baltijos šalys
Talinas

Estijos gynybos ministras išvadino Rusiją prieše

(atnaujinta 16:50 2020.07.15)
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas, kreipdamasis į tarnybą kariuomenėje, išvadino Rusiją prieše ir paragino kareivius būti pasirengusius ginti šalį nuo "Rusijos grėsmės", praneša RIA Novosti.

"Estijai reikia parengtos kariuomenės, kuri sugebėtų apginti mūsų šalį. Kiekvienas apmokytas Estijos karys yra dar vienas kareivis, su kuriuo turi susidurti mūsų priešas", — sakė Luikas.

Ministras mano, kad Estijos gynybos plėtra turėtų parodyti oponentams, kad agresijos atveju jie gali prarasti daugiau nei laimėti, o šalis galės apsiginti prieš atvykstant sąjungininkams. "Be abejo, mes esame mažesni nei rytinė kaimynė, tačiau mūsų pajėgų pakanka, kad priešui būtų aišku, jog čia nederėtų kišti nosies", — sakė jis.

Gynybos ministerijos vadovas priminė, kad Estijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė.

"Mūsų sąjungininkai stovi šalia mūsų. Jie Estijoje siekia labai svarbaus tikslo — apsaugoti Estiją ir visą NATO bei parodyti, kad Estija daugiau niekada nebus palikta viena", — pabrėžė jis.

Pranešimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skelbia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Skiepai nuo gripo, archyvinė nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone

(atnaujinta 15:35 2020.07.16)
SAM vadovas Aurelijus Veryga pabrėžė, kad respublika įsigijo dvi dideles sezoninio gripo vakcinos partijas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į galimą antrąją koronaviruso bangą, ragina kuo greičiau ir masiškai pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, praneša "TASS" su nuoroda į ministerijos vadovą Aurelijų Verygą.

"Šalyje gali pritrūkti vakcinos, nes gyventojai pagal Europos Komisijos rekomendacijas intensyviau skiepysis nuo gripo, kad nesutaptų COVID-19 ir gripo bangos. Tai bus rimtas ženklas visuomenei, kad vakcinai pasiekus Lietuvą ateiti skiepytis, nelaukiant žiemos mėnesių, kai įprastai būdavo skiepijamasi", — sakė jis.

Anot Verygos, Lietuva yra įsigijusi dvi dideles sezoninio gripo vakcinų partijas, kurios vežamos į šalį. Jis mano, kad vakcinos trūkumas gali atsirasti, jei visoje Europoje aktyviai skiepijama nuo gripo per antrąją COVID-19 bangą.

Ministras paragino pradėti skiepytis anksčiau.

Iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 579 tūkst. žmonių.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, gripas, skiepai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje
Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė