Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

"Jokios perspektyvos": "Rail Baltica" auditas sukėlė ginčus Estijoje

(atnaujinta 18:23 2020.06.17)
Estijos centristai ir "Isamaa" ("Tėvynės") nariai pasisako už projekto tęsimą, tačiau konservatoriai mano, kad jis neperspektyvus

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio statybos projekto auditas atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su projekto atsipirkimu. Apie tai praneša "ERR" portalas.

Audito rezultatus paskelbė Europos Audito Rūmai. Ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur atsiras kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Auditas sukėlė ginčus tarp Estijos politikų.

Europos Audito Rūmų narys Oskaras Heriksas (Oskar Herics) pareiškė, kad projekto atsipirkimui gresia pavojus dėl mažo gyventojų ir numatomo keleivių skaičiaus.

"Kol kas nėra eismo geležinkeliu, taip pat nėra idėjų, kaip perkelti pervežimus iš šiandien dominančių kelių į geležinkelį. Ir taip brangus projektas per aštuonerius metus pabrango dar 51 proc. Ir pagaliau tarp trijų šalių-partnerių nėra susitarimo, kaip prižiūrėti kelią baigus statybas", — sakė jis.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie tai, kad Latvijoje dėl biurokratijos žemės įsigijimo procesas užsitęsė, o tarp trijų Baltijos šalių nebuvo sudaryti principai, kaip pasidalinti išlaidas ir pajamas iš geležinkelio veiklos.

Tačiau nepaisant audito metu nustatytų trūkumų, Estijos centristai ir "Isamaa" ("Tėvynė") partijos nariai pritaria projekto tęsimui.

Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas pareiškė, kad tarp Talino ir Pernu per dieną pravažiuoja apie tūkstantis sunkvežimių, kurie galėtų persikelti į geležinkelį ir taip užtikrinti didelį krovinių srautą. Savo ruožtu "Isamaa" partijos pirmininkas Helir-Valdor Seeder pažymėjo, kad "Rail Baltica" negali būti projektas, kuris atsipirktų vien keleiviais ir kroviniais.

"Kas nutiks šiaurės krypčiai, pavyzdžiui, tarp Talino ir Helsinkio? Visa tai yra vienos didelės perspektyvos (geležinkelio) dalis. Šiandien į šiuos klausimus atsakymų nėra. Tačiau aišku viena, būtų protinga sujungti Baltijos šalis su bendra žemyninės Europos geležinkelių infrastruktūra", — pareiškė jis.

Tuo tarpu konservatoriai, kurie siekia atšaukti projektą, palaikė audito išvadas ir pažymėjo statybų neperspektyvumą.

"Nebus prekių, žmonių per mažai, kad keleivių būtų pakankamai. Suomija neįsitikinusi, ar prisijungs prie projekto. Tas pats pasakytina ir apie Lenkiją. Taigi, nematau jokios perspektyvos. Tai yra periferinis geležinkelis, kurio niekam nereikia", — sakė Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė.

Anksčiau Estijos konservatoriai pareiškė, kad jų pastangomis buvo sustabdytas geležinkelio tiesimo projektas. Tačiau vėliau Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Tavis Asas pasakė, kad vyriausybė nesustojo ir neplanuoja sustabdyti "Rail Baltica" įgyvendinimo.

"Rail Baltica"

"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.

Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Estija
Temos:
"Rail Baltica" statyba (59)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva negalės išgelbėti "Rail Baltica", nes projektas jau pasmerktas
"Lietuvos geležinkeliai" "Rail Baltica" pavadino "gelbėjimo ratu" Lietuvos verslui
Ekspertas: "Rail Baltica" projektas tapo "užslėptu kyšiu" Baltijos šalių valdžioms
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka

Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas

(atnaujinta 13:33 2020.07.13)
Sostinėje gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį vardą JUDU, rašoma SĮ "Susisiekimo paslaugos" pranešime.

Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs – gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas.

"Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje apjungs JUDU – jis suvienys skirtingus keliavimo būdus „po vienu skėčiu", – sako SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.  

JUDU ženklinimą miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose – pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, "Statyk ir važiuok", taip pat planuojamos

multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Be to, JUDU ženklinimas bus matomas visoje "Susisiekimo paslaugos" klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.

Pranešama, jog per keletą metų Vilniuje atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko, atnaujinimas vyks ir toliau. Be to, plečiamas A juostų tinklas, jog kelionės autobusais ir troleibusais būtų ne tik komfortiškos, bet ir greitos. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 km, o iki 2022 metų jų tinklas mieste turėtų viršyti 46 km.

Be to, per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, iš viso mieste jų virš 93 km.

Tegai:
Susisiekimo paslaugos, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?
Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros