Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: "Rail Baltica" tai smurtas prieš geografiją ir ekonominę logiką

(atnaujinta 20:37 2020.06.17)
Ekonominis statybų tikslingumas — nulinis, tačiau pasitelkusios šį projektą Baltijos šalys gali "išplauti" nemažus pinigus, nes kontroliuoti projekto neįmanoma, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. "Rail Baltica" projektas leidžia be galo "traukti" pinigus, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Tokie projektai kaip "Rail Baltica" gali kainuoti santykinai nuo penkių iki 50 milijardų eurų, o po 50 paaiškės, kad įtraukta dar ne viskas, nes iš karto neįmanoma apskaičiuoti, ką įtraukti, ko neįtraukti. Suma neišvengiamai augs, ir labai daug. Ekonominis pagrįstumas lygus nuliui. <...>

Maršruto sudarymas, iš esmės besidubliuojantis per pagrindinius krovinių srautus, — tai, viena vertus, ekonominės teorijos ir ekonominės geografijos "išžaginimas". Tačiau jei kas nors panorės "išplauti" pinigus naudojant kai kuriuos projektus, tada šis projektas yra labai tinkamas, nes jo kontroliuoti neįmanoma", — sakė jis.

Meževičius pridūrė, kad Lietuvoje pastatytos Visagino atominės elektrinės projektas turi tą pačią prasmę.

"Projektavimo darbuose, konferencijose, suvažiavimuose, konsultacijose maždaug milijardas... grubiai tariant, išplovė. Iš tiesų yra galimybė "išplauti" ne kokį menką milijardą, bet daug daugiau", — padarė išvadą jis.

"Rail Baltica" geležinkelio statybos projekto auditas atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su projekto atsipirkimu.

Audito rezultatus paskelbė Europos Audito Rūmai. Ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur atsiras kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Audito rezultatai sukėlė ginčus tarp Estijos politikų. Centristai ir "Isamaa" ("Tėvynė") partijos nariai pasisako už projekto tęsimą, tačiau konservatoriai mano, kad tai neperspektyvu.

Tegai:
Rail Baltica, Baltijos šalys, Estija
Temos:
"Rail Baltica" statyba (59)
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija leido ūkininkauti žemėje, kur drieksis "Rail Baltica"
Ekspertas: geležinkeliai Estijoje gali būti plėtojami ir be "Rail Baltica"
Estijos vyriausybė paaiškino "Rail Baltica" projekto statusą
Talinas

Estijos gynybos ministras išvadino Rusiją prieše

(atnaujinta 16:50 2020.07.15)
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas, kreipdamasis į tarnybą kariuomenėje, išvadino Rusiją prieše ir paragino kareivius būti pasirengusius ginti šalį nuo "Rusijos grėsmės", praneša RIA Novosti.

"Estijai reikia parengtos kariuomenės, kuri sugebėtų apginti mūsų šalį. Kiekvienas apmokytas Estijos karys yra dar vienas kareivis, su kuriuo turi susidurti mūsų priešas", — sakė Luikas.

Ministras mano, kad Estijos gynybos plėtra turėtų parodyti oponentams, kad agresijos atveju jie gali prarasti daugiau nei laimėti, o šalis galės apsiginti prieš atvykstant sąjungininkams. "Be abejo, mes esame mažesni nei rytinė kaimynė, tačiau mūsų pajėgų pakanka, kad priešui būtų aišku, jog čia nederėtų kišti nosies", — sakė jis.

Gynybos ministerijos vadovas priminė, kad Estijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė.

"Mūsų sąjungininkai stovi šalia mūsų. Jie Estijoje siekia labai svarbaus tikslo — apsaugoti Estiją ir visą NATO bei parodyti, kad Estija daugiau niekada nebus palikta viena", — pabrėžė jis.

Pranešimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skelbia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė