Automobiliai greitkelyje

Paaiškėjo, kad Lietuvos vairuotojai automobilius plauna dažniau nei kaimyninių šalių

(atnaujinta 13:54 2020.06.19)
Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau lietuvių nei Estijos ir Latvijos vairuotojų transporto priemonių švara rūpinasi kartą per savaitę

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos vairuotojai dažniau plauna automobilius nei latviai ir estai, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".

Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau lietuvių nei Estijos ir Latvijos vairuotojų transporto priemonių švara rūpinasi kartą per savaitę.

Latviai dažniau nei kaimyninių šalių vairuotojai į plovyklą užsuka tuomet, kai transporto priemonė tampa nešvari.

"Lyginant Baltijos šalių vairuotojų automobilių priežiūros įpročius, lietuvius būtina minėti kaip geriausiai ir dažniausiai transporto priemonių švara besirūpinančius vairuotojus", — teigia draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, kartą per savaitę automobilį nuplauna 12 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 4 proc. estų.

"Visų Baltijos šalių žmonės šią vasarą dažniau keliaus automobiliais tiek mieste, tiek tarpmiestiniais bei magistraliniais keliais, todėl sėsti prie vairo reikėtų esant švariems langams, veidrodėliams bei valstybiniams numeriams. O leidžiantis į kelią — turėti pakankamą kiekį langų valymo skysčio ir kokybiškus valytuvus. Jų kokybė yra išties svarbi, nes ant stiklo likęs vandens perteklius saulėtomis dienomis gali laužti spindulius ir taip apakinti vairuotoj", — sako ji.

Jos teigimu, prieš kelionę automobilio langus derėtų plauti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, nes viduje ant stiklo daugiausiai galima rasti pirštų antspaudų bei dulkių.

Naujausių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Latvijos vairuotojų skiria dėmesį automobilių švarai tuo atveju, kai jie tampa nešvarūs.

Tokiu principu vadovaujasi ir 57 proc. Latvijos, 53 proc. Estijos ir 47 proc. Lietuvos vairuotojų.

Penktadalis visų trijų Baltijos šalių vairuotojų transporto priemonę nuplauna kartą per mėnesį.

Tegai:
švara, automobiliai, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Kruonio HAE

Nausėda: Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui

(atnaujinta 15:32 2020.07.13)
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, šalis nepirks elektros iš Baltarusijos, nesuteiks Kruonio HAE rezervų bei paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pirmadienį apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šis objektas negalės būti naudojamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės rezervo reikmėms.

Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Pasak prezidento, mesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. "Černobylio katastrofos padarinius skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos", - teigia prezidentas.

"Po vizito Kruonio HAE galiu dar kartą pabrėžti – Lietuva principingai vykdys priimtus įstatymus: nepirks elektros iš šalies, kurioje veiks nesaugi atominė elektrinė, nesuteiks Kruonio HAE rezervų ir paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa", - parašė šalies vadovas.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) - vienintelis toks objektas Baltijos šalyse. Ji balansuoja elektros gamybą ir suvartojimą bei užtikrina avarinį šalies energetikos sistemos rezervą.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kruonio HAE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos