Lietuvos URM, archyvinė nuotrauka

"Spjūvis į tai, kas švenčiausia": kaip Baltijos šalys vertina Rusijos įstatymo projektą

(atnaujinta 16:43 2020.06.19)
Lietuva, Latvija ir Estija pasipiktino tuo, kad formuluotės, prie kurių jos priprato per pastaruosius 30 metų, dabar kelia abejonių, mano publicistas Armenas Gasparianas

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Baltijos šalių valdžių reakcija į Rusijos įstatymo projektą, kuriuo norima atšaukti 1989 metų TSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais, yra nuspėjama, interviu Sputnik Lietuva sakė istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas.

"Be abejo, įstatymo projektas, kuris verčia suabejoti formuluotėmis, prie kurių buvo priprasta per 30 metų Baltijos šalyse, suvokiamas kaip spjūvis į tai, kas švenčiausia. Tiesą sakant, juos seniai įspėjo, kad šios formuluotės nėra amžinos ir anksčiau ar vėliau bus peržiūrėtos dėl tos priežasties, kad jos buvo priimtos labai savotišku metu ir buvo sudarytos labai savotiškų žmonių. Rusijos politikai, rusų ekspertai apie tai sakė daug kartų", — pažymėjo istorikas.

Gasparianas pridūrė, kad Baltijos šalys turi priprasti prie to, kad melagingas istorinio savo pačių valstybingumo kūrimas negali egzistuoti amžinai.

"Anksčiau ar vėliau Rusija įsipareigos atsakyti į tuos klausimus, kuriuos Talinas, Vilnius ir Ryga uždavinėjo. Jei jiems nepatinka atsakymai, mes čia nekalti. Kita vertus, aš nelabai suprantu, kodėl jie nelaimingi. Jie reikalavo, kad Rusija būtų atsakinga už įvykius, susijusius su 1939 metų nepuolimo sutartimi. Ir taip atsitiko. Toliau viskas vyksta griežtai pagal nuostabųjį Zoščenką — "jūsų sužadėtinis vėl nepatenkintas", — sakė jis.

Į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas, jam išreikštas susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų TSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.

Taip pat pasielgė Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos.

Tegai:
Molotovo-Ribentropo paktas, Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl bandymų "reabilituoti" Molotovo-Ribentropo paktą
Rusijos ambasadorius iškviestas į Estijos URM dėl Molotovo-Ribentropo pakto
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Lietuvos ir Latvijos siena, archyvinė nuotrauka

Lietuva neplanuoja atnaujinti ES vidinių sausumos sienų kontrolę

(atnaujinta 11:15 2020.07.14)
Apribojimo režimas dėl koronaviruso pandemijos buvo įvestas kovo viduryje, tačiau pavojinga pandemijos fazė atslūgo

VILNIUS, liepos 14 – Sputnik. Lietuva kol kas nesiruošia atnaujinti sausumos sienų kontrolę, praneša TASS su nuoroda į antradienio Rūtos Tamošiūnienės interviu vietos žiniasklaidai. 

Pasak VRM vadovės, "šiuo metu nėra tokia sudėtinga situacija, kad žmones laikytume įtampoje ir jie negalėtų keliauti į artimesnę valstybę, kur epidemiologinė situacija yra gera".

Birželio mėnesį Lietuva panaikino vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija patikrą, kurią Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vykdė nuo karantino paskelbimo pradžios.  Tuo tarpu liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę iki rugpjūčio 15 dienos vykdant į Lietuvą atvykstančių asmenų patikrinimus prie ES vidaus sienos tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
kontrolė, ES, Lietuva
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai