Braškės, archyvinė nuotrauka

Ukrainiečiai padėtų: Estijos ūkininkai kenčia be migrantų

(atnaujinta 23:55 2020.06.21)
Kaip sako ūkininkai, vietiniai gyventojai nenori dirbti vasarą, nori atsipalaiduoti, o žemės ūkyje labai trūksta darbuotojų

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Žemės ūkio darbuotojai apkaltino valdžios institucijas dėl arogantiško požiūrio pastaraisiais mėnesiais, nes jie nereaguoja į jų prašymus leisti sezoninius migrantus į šalį padėti nuimti derlių, praneša portalas ERR.

Braškių surinkimas
© Sputnik / Василий Батанов

Pasak Estijos prekybos rūmų valdybos pirmininko Roometo Sirmuso, ūkininkai pareigūnams nuolat sako, kad dabartinę sunkią žemės ūkio situaciją galima išspręsti tik atvėrus sienas darbuotojams iš užsienio.

"Vyriausybė mums duoda tuščius pažadus ir siūlo atskiras priemones, kurios praktiškai neveikia. Kur yra tie žemdirbiai, kuriuos mums pažadėjo atsiųsti į pagalbą? Mes jų laukiame", — sakė Sirmusas.

Anot jo, kasdien uogų laukuose reikia mažiausiai penkiasdešimt žmonių ir jei artimiausiu metu darbininkų nepavyks rasti, braškės tiesiog turės būti paliekamos daržuose.

Pasak Braškių auginimo įmonių sąjungos valdybos narės Elkės Lillemets, valdžia pasiūlė 600 tūkstančių eurų samdyti vietos bedarbius, tačiau šios lėšos nepadėjo išspręsti problemos.

"Susitikime su ministru pirmininku paaiškinome, kad dauguma vietinių gyventojų nesutinka dirbti laukuose. Mūsų gyventojai dažniausiai ilsisi vasarą, todėl jų negalima kaltinti. Mums reikia žmonių, kurie tikrai nori dirbti", — sakė ji.

Pasak Lillemets, dabar dirbantys žmonės nesugeba susitvarkyti su visa darbų apimtimi. Kai kuriems ūkininkams net reikėjo arti laukus, skirtus braškėms auginti.

"Kaimo gyventojai įskaudinti, jie liūdi. Yra tik vienas sprendimas: duokite mums 500 vietinių darbuotojų iškart arba atidarykite sieną bent jau nuo liepos 1 dienos", — cituoja portalas Estijos sodininkystės sąjungos vykdomąjį direktorių Raimondą Strastiną.

Portalo duomenimis, dabar žemės ūkyje yra daugiau nei 930 laisvų darbo vietų, daugiau nei 470 iš jų susijusios su uogų rinkimu.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, braškių derliaus nuėmimo problemos dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia blokavo Ukrainos sezoninių darbuotojų atvykimą į šalį. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol neišspręsta.

Tegai:
darbo migrantai, ukrainiečiai, Estija, braškės, ūkis, Baltijos šalys
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta

Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta

(atnaujinta 13:15 2020.07.14)
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, apsaugos priemonių siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Antradienį užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas bei kiti ministerijos ir ambasados pareigūnai į JAV išlydėjo Lietuvoje pagamintų kovai su COVID-19 pandemija skirtų apsaugos priemonių siuntą.

Литва отправила в США меры безопасности для борьбы с COVID-19
Į JAV išlydėta Lietuvos siunta su apsaugos priemonėmis, skirtomis kovai su koronavirusu.

"Solidarizuodamasi su JAV kovoje prieš COVID-19, 2020 metų gegužės 20 dieną LR Vyriausybė priėmė sprendimą skirti 100 tūkst. eurų. Siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją, su kuria Lietuvą sieja glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje", — pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Už skirtas lėšas Pensilvanijos valstijos medikams bei kitų tarnybų darbuotojams siunčiama 11 400 vnt. apsauginių skydelių, 10 752 vnt. vienkartinių apsauginių chalatų ir 19 642 vnt. įvairios plaučių įrangos.

Литва отправила в США меры безопасности для борьбы с COVID-19
Į JAV išlydėta Lietuvos siunta su apsaugos priemonėmis, skirtomis kovai su koronavirusu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, JAV, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kasčiūnas mano, kad sveikatos apsaugos ministras apleido vėžiu sergančius žmones
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką