Talinas

Estija įvedė karantino reikalavimą turistams Lenkijos

(atnaujinta 13:22 2020.06.22)
Keliautojai, atvykstantys į respubliką iš šios valstybės, turės laikytis 14 dienų saviizoliacijos. Estijos URM informaciją turistams atnaujina kas savaitę

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Estija keliautojams, atvykstantiems į šalį iš Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos, įvedė dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimą. Apie tai pranešė portalas "ERR" su nuoroda į Estijos policiją.

Taip pat privalomos 14 dienų saviizoliacijos reikalavimas išlieka turistams iš Švedijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės. Keliautojams iš Belgijos šis apribojimas netaikomas.

Gegužės pabaigoje Estijos vyriausybė patvirtino sienų atidarymą nuo birželio 1 dienos atvykstantiems iš ES valstybių narių, kurios yra Šengeno zonoje, taip pat Britanijos.

Nuo birželio 22 d. į Estiją leidžiama atvykti turistams iš 25 šalių — Austrijos, Belgijos, Nyderlandų, Kroatijos, Airijos, Islandijos, Italijos, Graikijos, Kipro, Liuksemburgo, Lichtenšteino, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Šveicarijos, Danijos, Čekijos, Vengrijos, Ispanijos ir Maltos. Šiame sąraše taip pat yra kaimyninės Baltijos šalys — Lietuva ir Latvija. Keliautojams, atvykstantiems į Estiją iš aukščiau paminėtų valstybių, netaikoma privaloma dviejų savaičių izoliacija.

Estijos užsienio reikalų ministerija karantino reikalavimus atnaujina kas savaitę. Sąraše atsižvelgiama į epidemiologinę situaciją Europos šalyse. Apribojimai netaikomi, jei šalyje per dvi savaites sergamumas neviršijo 15 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Tuo tarpu į Lietuvą be apribojimų gali įvažiuoti turistai iš 28 šalių. Draudžiama atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Portugalijos ir Britanijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 8,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 460 tūkstančių žmonių mirė. Per praėjusią parą pasaulyje užregistruoti 4743 mirties atvejai.

Su COVID-19 susiję ribojimai nuo 2020 m. birželio 17 d.
© Sputnik /
Su COVID-19 susiję ribojimai nuo 2020 m. birželio 17 d.
Tegai:
turizmas, kelionės, karantinas, Lenkija, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2121)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurių vietų Lietuvos gyventojai labiausiai bijo po karantino
Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso apsaugos dvejus metus
Lietuvoje dėl koronaviruso intensyviau bus testuojami septynių savivaldybių gyventojai
Kinijos mokslininkai išsiaiškino, kaip koronavirusas reaguoja į drėgmę
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estijoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius per dešimt metų padvigubėjo

(atnaujinta 13:25 2020.07.04)
Ukrainiečiai taip pat tapo lyderiais pagal prašymų suteikti skubų leidimą gyventi Estijoje skaičių

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Ukrainos piliečių, gyvenančių Estijoje, skaičius per 10 metų padidėjo dvigubai — nuo 5 iki 10 tūkst., praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos portalą ERR.

Remiantis respublikos gyventojų registro duomenimis, liepos 1 dieną Estijoje gyvena 10,9 tūkst. Ukrainos piliečių. 2010 metais gyveno penki tūkstančiai ukrainiečių, o 2015 metasi — 6,6 tūkst.

"Taigi per 10 metų Ukrainos piliečių skaičius Estijoje padidėjo dvigubai", — ERR portalą cituoja RIA Novosti.

Šiuo metu Estijoje gyvena 1,3 milijono gyventojų.

Taip pat, pasak Policijos ir pasienio apsaugos valdybos Asmens tapatybės ir statuso biuro patarėjos ekspertės Liisos Valkos, dauguma užsieniečių į Estiją atvyksta iš kaimyninių šalių, įskaitant Ukrainą.

Pernai dažniausiai Estijoje dėl skubaus leidimo gyventi kreipėsi ukrainiečiai — 2949 žmonės. 2015 metais jų buvo 1683.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
© Sputnik /
Baltijos šalys Europos Sąjungoje: skaičiai ir faktai
Tegai:
Ukraina, Estija
Danske Bank

Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje

(atnaujinta 19:06 2020.07.03)
Kalbama apie skandalą, susijusį su "Danske Bank" ir "Swedbank" filialų veikla. Talinas pareiškė apie siekį išspręsti bylą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Estija pasirašė teisinės pagalbos susitarimą su Amerikos advokatų kontora "Freeh Sporkin & Sullivan LLP", kuri Estijos vyriausybę konsultuos atliekant tyrimą, kurį vykdo JAV valdžios institucijos, dėl Danijos "Danske Bank" ir Švedijos "Swedbank" galimo pinigų plovimo, penktadienį pranešė Estijos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais Estijos reputacija smarkiai nukentėjo dėl kelių tarptautinio masto pinigų plovimo atvejų. Kaip žinome, skirtingose ​​šalyse buvo pradėti tyrimai dėl Estijoje dirbančių bankų kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų. Estijai labai svarbu, kad šie sunkūs atvejai būtų išsamiai ištirti, kad kuo geriau išsiaiškintume, kas iš tikrųjų įvyko praeityje", — spaudos tarnyba cituoja finansų ministro Marto Helmės žodžius.

Finansų ministerijos vadovas pažymėjo valstybės bendradarbiavimo su Amerikos tardymo institucijomis svarbą.

"Jei atlikus tyrimus bankams bus paskirtos baudos, valstybė dalyvaus paskirstant baudas. Šiame procese mes esame nukentėjusioji šalis. Todėl labai svarbu, kad JAV turėtume labai stiprų ir patyrusį partnerį", — RIA Novosti cituoja Helmės pareiškimą.

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo atveju, pažeidėjui gresia iki šešių milijardų eurų bauda.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, per 2007–2015 metų laikotarpį per šio banko Estijos skyrių buvo pervesta iki 234 milijardų įtartinos kilmės JAV dolerių, kurių didžiąją dalį neteisėtai gaudavo klientai iš Rusijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", su pinigų plovimu per Estijos skyrių gali būti susijęs ir švedų "Swedbank". Jo veikla taip pat tiriama JAV. Kaip anksčiau pranešė Švedijos televizijos kanalas "SVT", per sąskaitas šiame banke, kurios buvo atidarytos 2007–2015 metais, galėjo būti perversta mažiausiai 3,8 milijardo eurų įtartinų pinigų.

Tegai:
pinigų plovimas, Estija, Danske Bank
Borisas Jelcinas, archyvinė nuotrauka

"Mūsų žmogus, reikia imti" Kas atvedė Jelciną į didelę politiką

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Prieš trisdešimt penkerius metus Sverdlovsko regioninio komiteto vadovas Borisas Jelcinas persikėlė į Maskvą

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Iš pradžių Michailas Gorbačiovas tam priešinosi — jie pažinojo vienas kitą nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir nelabai gerai sutarė. Tačiau 1985 metais nebuvo laiko abipusiam pasipiktinimui: perestroikai reikėjo naujų darbuotojų. Energingas ir jaunas Sverdlovsko vadovas ilgą laiką buvo stebimas Centrinio komiteto. Kaip klostėsi jo politinė karjera sovietmečiu, prisimena RIA Novosti autorė Galia Ibragimova.

"Jis nesidrovėjo kalbėtis su žmonėmis"

"Michailai Sergejevičiau, Jelcinas yra mūsų žmogus! Mes privalome jį imti", — įsitikinėjo TSKP Centrinio komiteto organizacinio-partinio darbo ir ideologijos skyriaus viršininkas Jegoras Ligačiovas. Gorbačiovas abejojo, bet vis dėlto įsiklausė į vyresniojo kolegos nuomonę.

1980-ųjų pradžioje Jurijus Andropovas atkreipė dėmesį į Sverdlovsko vadovą. KGB pirmininkas buvo sužavėtas, kad Jelcinas priešinosi biurokratinėms privilegijoms.

Tačiau jis ne iš karto sutiko persikelti. Jis buvo žinomas ir gerbiamas Sverdlovske. Jam vadovaujant mieste pradėjo statyti metro, buvo pastatyti nauji teatrai ir cirkas. Daugelis pagaliau persikėlė iš barakų į modernius butus. Regioniniame centre buvo organizuojamos mugės su deficitinėmis prekėmis.

Первый секретарь Московского городского комитета КПСС Борис Ельцин ведет собрание партийного актива Москвы
© Sputnik / Юрий Сомов
TSKP Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius Borisas Jelcinas veda Maskvos partijos susitikimą

Kiekvienas sprendimas turėjo būti suderintas su Maskva ir teko įtikinėti Centrinį komitetą. Bet Jelcinas buvo ryžtingas lyderis.

Jis lankėsi gamyklose ir parduotuvėse, naudojosi viešuoju transportu, stovėjo eilėse prie bakalėjos prekių. Regiono komiteto kolegos tikėjo, kad tai yra darbas publikai. Tačiau paprasti žmonės galvojo kitaip.

"Jis bet kada galėjo įlipti į tramvajų ar autobusą ir važiuoti maršrutu, pasiklausyti, ką žmonės sako, kaip organizuojamas transportas, kaip atrodo miestas. Jis nevengė eiti į miną, eiti į šachtas, kalbėtis su žmonėmis", — prisiminė Uralo žurnalistas Grigorijus Kajiota.

1970-ųjų viduryje Jelcinas buvo vienas iš pirmųjų regiono lyderių, surengusių viešus susirinkimus. Jo reikliai klausė: "Kodėl bendrabučiuose taip drėgna ir daug tarakonų?“ Jam į sceną mesdavo užrašus: "Kodėl konservatorijoje priverčia groti instrumentais su nutrukusiomis stygomis?“ Šaukė jau iš paskos: "Kodėl parduotuvėse nėra arbatos ir patalynės?"

Новый микрорайон, где живут рабочие производственного объединения Уралмаш. Город Свердловск
© Sputnik / И. Зотин
Naujas mikrorajonas, kuriame gyvenao "Uralmaš" gamybos asociacijos darbuotojai. Miestas Sverdlovskas

Jelcinas kantriai atsakydavo, bet nežadėjo aukso kalnų. Jis nuoširdžiai paaiškino: "Produktai ir toliau bus pagal talonus. Ir neturėtumėte tikėtis atskirų butų iki devintojo dešimtmečio pradžios".

Šie susitikimai bent jau leido žmonėms, kaip sakoma, išsilieti. Juos rodydavo per televiziją, ir Maskvoje tai pastebėjo.

Tipiškas komunistas

Jelcinas, nors ir suprato planuojamos ekonomikos ydas, nelaikė savęs antisovietiniu. Jokiu būdu neprieštaravo Maskvai, ir jo politinė karjera sparčiai kilo į viršų. Taigi 1977 metais jis neabejotinai įvykdė Andropovo įsakymą nugriauti Ipatijevo namą. 1918 metais šio dviejų aukštų dvaro rūsyje bolševikai sušaudė paskutiniojo Rusijos imperatoriaus šeimą.

Дом инженера Ипатьева, в котором провела последние дни семья императора Николая II Романова
© Sputnik / Игорь Виноградов
Inžinieriaus Ipatijevo namas, kuriame paskutines dienas praleido imperatoriaus Nikolajaus II Romanovo šeima

KGB vadovui nepatiko, kad mirties bausmės vykdymo vieta patraukė užsieniečių ir sovietų disidentų dėmesį. Jis bijojo, kad Ipatijevo namai gali tapti antikomunistine šventove, ten netoli ir iki neramumų. Sverdlovsko valdžia ilgą laiką atmesdavo šį prašymą, ir tik Jelcinas, nesivaržydamas, uždarė komunistams skaudų klausimą.

Kai 1982 metais Andropovas paskelbė, kad Vakarų kultūros įtaka sovietinei visuomenei yra ydinga, Jelcinas palaikė jį ir apkaltino užsienio madą "sugasinus Uralo jaunimą". Jo įsakymu nebuvo išleisti šeši užsienio filmai.

Председатель Верховного Совета РСФСР, член ЦК КПСС, народный депутат СССР Борис Николаевич Ельцин
© Sputnik /
RSFSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, TSKP Centro komiteto narys, TSRS liaudies deputatas Borisas Nikolajevičius Jelcinas

Jelcinas buvo užsiėmęs žemiškomis problemomis, o ne gyvenimo prasmės ar demokratijos paieškomis. Jam buvo įteikti keli vyriausybės apdovanojimai. "Jelcinas išsaugojo visus šiuos dingusios sistemos talismanus ir jais labai didžiavosi", — knygoje apie pirmąjį Rusijos prezidentą pažymėjo rašytojas Timothy Coltonas.

Sverdlovsko provincialas sostinėje

Maskvoje Jelcinui buvo pasiūlyta vadovauti statybos skyriui. Jis tikėjosi tvirtesnės pozicijos ir neslėpė nusivylimo.

"Centrinio komiteto narys, pirmasis devynių su puse metų patirtį turintis regioninio komiteto sekretorius ir į Centrinio komiteto statybų skyriaus vadovus yra kažkaip nelabai logiški. Sverdlovsko sritis yra trečioje vietoje pagal gamybą šalyje, o pirmąjį regioninio partijos komiteto sekretorių, turintį unikalią patirtį ir žinias, būtų galima efektyviau išnaudoti", — prisiminė Jelcinas.

Bet jis iškart buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto sekretoriumi. 1985 metų gruodžio mėnesį jis vadovavo Komunistų partijos Maskvos miesto komitetui (MGK). 1986 metų vasario mėnesį jis buvo kandidatas į politinio biuro narius. Tokį greitą pakilimą palaikė Gorbačiovas. Jis paaiškino, kad patyręs regiono pareigūnas padės įgyvendinti "perestroiką".

Владимир Долгих, Борис Ельцин, Эдуард Шеварднадзе, Валерий Воротников, Михаил Соломенцев, Егор Лигачев, Николай Рыжков, Андрей Громыко, Михаил Горбачев в президиуме шестой сессии Верховного Совета СССР одиннадцатого созыва
© AP Photo / Boris Yurchenko
Vienuoliktojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos šeštosios sesijos prezidiumas

Komunistų partijos viršūnė skeptiškai vertino Jelciną. Jis buvo laikomas provincialu ir prasčioku. Vakarų jis irgi nesidomino. Po susitikimo su jo vyresnysis Džordžas W. Bšas pasipiktino jo manieromis.

"Šis vaikinas yra tikras laukinis, tiesa?" — jis sakė susitikime dalyvavusiems Baltųjų rūmų pareigūnams.

Įpusėjus "perestroikai", niekas negalėjo įsivaizduoti, kad labai greitai Jelcinas susidurs su Gorbačiovu. Tačiau ir pats Sverdlovsko politikas dar negalvojo stoti į opoziciją.

Jis buvo visiškai pasinėręs į verslą. Kaip ir Sverdlovske, asmeniškai tikrino parduotuves, sandėlius, valgyklas. Važinėdavo viešuoju transportu ir daug kalbėjosi su maskviečiais. Jam vadovaujant prasidėjo bendrojo plano rengimas, buvo uždrausta griauti istorinius pastatus. Atsirado nauja šventė — Miesto diena.

Jelcino darbo stilius Centriniame komitete buvo laikomas keistu, tačiau jis užmerkdavo akis. Maskvos miesto komiteto vadovo susitikimai su maskviečiais daugelį erzino. Gorbačiovas taip pat buvo nepatenkintas. Reformos įstrigo, jo populiarumas sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, tiesmukas Jelcinas, atvirai kritikuodamas sistemos ydas, pelnė šlovę.

Kova su Gorbačiovu

1987 metų rudenį Centrinio komiteto plenariniame posėdyje buvo svarstomas pranešimas apie spalio mėnesio Revoliucijos 70-ąsias metines. Jelcinas staiga paprašė žodžio. Posėdžiui vadovavo Ligačiovas, tačiau jis neatsakė į pakeltą Maskvos miesto komiteto vadovo ranką.

"Mano manymu, Borisas Nikolajevičius Jelcinas nori pasakyti kažką", — jį užstojo Gorbačiovas. Ligačiovas nenoriai sutiko. Gavęs mikrofoną, Jelcinas sutriuškino partinių struktūrų darbą. Jis paragino nomenklatūrą nustoti "girti generalinį sekretorių" ir neformuoti naujo asmenybės kulto.

Президент СССР Михаил Горбачев и президент России Борис Ельцин во время вечернего заседания внеочередной сессии ВС РСФСР, 1991 год
© Sputnik / Борис Бабанов
TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas per RSFSR Aukščiausiosios tarybos neeilinės sesijos vakarinį posėdį. 1991 metai

"Prabėgo du ar trys perestroikos metai. Daug pasakyta. Tačiau dabar paaiškėja, kad reikia dar dvejų ar trejų metų. Tai labai dezorientuoja žmones, partiją ir mus visus. Tikėjimas perestroika ėmė kristi. Žmonės iš tikrųjų nieko negavo", — priekaištavo iš tribūnos Jelcinas.

Kitą dieną visa Maskva apie tai kalbėjo. Jelcino kalba buvo išplatinta samizdatu; jis buvo cituojamas laikraščiuose, žurnaluose ir radijuje. Politikas, drąsiai skelbiantis "perestroikos" problemas, išėjo į pirmą planą.

1989 metų kovo mėnesį Jelcinas buvo išrinktas liaudies deputatu. Po metų jis vadovavo Aukščiausiajai tarybai. Šiose pareigose 1990 metų birželio 12 dieną jis pasirašė deklaraciją dėl Rusijos suvereniteto. Dar po metų jis laimėjo prezidento rinkimus.

"Gyvenimas mums sukelia nuostabius paradoksus. Ar nenuostabu, kad likimas, tipiškam sovietų žmogui Jelcinui suteikė sovietinės sistemos naikintojo vaidmenį?" — klausia Timothy Coltonas.

Jelcinas Rusijos prezidento pareigas ėjo iki 1999 metų gruodžio 31 dienos.

Tegai:
TSRS, Maskva