Sputnik logotipas, archyvinė nuotrauka

"Estijos stiliaus žodžio laisvė grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją

(atnaujinta 10:22 2020.06.23)
Estijos valdžia persekiodama Rusijos žiniasklaidą nesilaiko demokratijos principų — Čeryševa apie "Sputnik Estija" situaciją

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Estijos valdžia nekreipė dėmesio į įvairių Europos struktūrų rekomendacijas ir nepakeitė savo pozicijos dėl "Sputnik Estija", kuris buvo priverstas visiškai apriboti savo veiklą. Apie tai ESBO nuotolinio posėdžio žmogaus teisių klausimais metu dalyviams papasakojo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa.

Estijoje akivaizdžiai pažeidžiami žodžio laisvės principai, pažymėjo žurnalistė. Visų pirma, pasak Čeryševos, Estijos valdžia atvirai naudoja įvairius spaudimo būdus "Sputnik Estija" redakcijai. 2019 metų pabaigoje respublikos Policijos ir sienos apsaugos departamentas visiems redakcijos darbuotojams išsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai nenustos bendradarbiauti su Rusijos agentūra, jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos pagal straipsnį dėl "Europinių sankcijų nesilaikymo". Sankcijomis šalies valdžia laiko 2014 metais įvestus apribojimus MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui. Pati agentūra nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Nepaisydama grasinimų, nuo 2020 metų sausio 1 dienos leidinio svetainė veikia ypatinguoju režimu, o redakcijos darbuotojams teko nutraukti sutartis su "Sputnik Estija".

"Tai yra ryškiausias kovos su nepritariančiais atvejis, — sakė Jelena Čeryševa. — Tik Estijos policininkai leidžia sau išplėsti asmenines sankcijas į Rusijos valstybinę žiniasklaidą".

Jelena Čeryševa taip pat priminė, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje dėl "Sputnik Estija" įvykių Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas Estijos demokratiją pavadino pavyzdžiu visam pasauliui.

"Kaip suprantu, jis mano, kad policijos grasinimai žurnalistams ir yra demokratija. O atviros represijos prieš nepageidaujamas žiniasklaidos priemones yra Estijos stiliaus žodžio laisvė", — savo kalboje ESBO konferencijoje sakė Čeryševa.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės srityje Arlemas Deziras iš pradžių kategoriškai nepritarė Estijos pozicijai. 2019 metų gruodį Deziras kreipėsi į Estijos valdžios institucijas su prašymu susilaikyti nuo spaudimo "Sputnik Estija" ir pavadino redakcijos darbo apribojimus nereikalingais. "Tai gali neigiamai paveikti laisvą informacijos srautą", — savo "Twitter" puslapyje parašė Deziras.

"Gaila, kad jūsų neišgirdo", — baigdama kalbą Jelena Čeryševa kreipėsi į Arlemą Dezirą.

ESBO Žmonių dimensijų įgyvendinimo susitikimas (HDIM) yra didžiausia kasmetinė konferencija Europoje, kurioje dalyvauja delegacijos iš 57 ESBO šalių, ESBO struktūrų atstovai, taip pat tarptautinių ir visuomeninių organizacijų nariai. Konferencijos pranešėjai aptaria žiniasklaidos laisvę, demokratiją ir žurnalistų saugumą visame pasaulyje. Po susitikimo dalyviai siūlo rekomendacijas, kaip išspręsti aktualiausias problemas.

Šių metų nuotoliniam susitikimui pirmininkauja Albanija.

Tegai:
ESBO, žodžio laisvė, Sputnik, Estija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (106)
Dar šia tema
Maskvoje vyko piketas Sputnik Estija žurnalistams palaikyti
Tolstojus aptars Sputnik Estija situaciją su ESBO generaliniu sekretoriumi
Višinskis papasakojo, kaip ETPA priėmė klausimus apie Sputnik Estija
Rusijos žurnalistai ETPA papasakojo apie spaudimą Sputnik Estija žurnalistams
Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra
Talinas

Estijos gynybos ministras išvadino Rusiją prieše

(atnaujinta 16:50 2020.07.15)
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas, kreipdamasis į tarnybą kariuomenėje, išvadino Rusiją prieše ir paragino kareivius būti pasirengusius ginti šalį nuo "Rusijos grėsmės", praneša RIA Novosti.

"Estijai reikia parengtos kariuomenės, kuri sugebėtų apginti mūsų šalį. Kiekvienas apmokytas Estijos karys yra dar vienas kareivis, su kuriuo turi susidurti mūsų priešas", — sakė Luikas.

Ministras mano, kad Estijos gynybos plėtra turėtų parodyti oponentams, kad agresijos atveju jie gali prarasti daugiau nei laimėti, o šalis galės apsiginti prieš atvykstant sąjungininkams. "Be abejo, mes esame mažesni nei rytinė kaimynė, tačiau mūsų pajėgų pakanka, kad priešui būtų aišku, jog čia nederėtų kišti nosies", — sakė jis.

Gynybos ministerijos vadovas priminė, kad Estijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė.

"Mūsų sąjungininkai stovi šalia mūsų. Jie Estijoje siekia labai svarbaus tikslo — apsaugoti Estiją ir visą NATO bei parodyti, kad Estija daugiau niekada nebus palikta viena", — pabrėžė jis.

Pranešimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skelbia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė