Sputnik logotipas, archyvinė nuotrauka

"Estijos stiliaus žodžio laisvė grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją

(atnaujinta 10:22 2020.06.23)
Estijos valdžia persekiodama Rusijos žiniasklaidą nesilaiko demokratijos principų — Čeryševa apie "Sputnik Estija" situaciją

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Estijos valdžia nekreipė dėmesio į įvairių Europos struktūrų rekomendacijas ir nepakeitė savo pozicijos dėl "Sputnik Estija", kuris buvo priverstas visiškai apriboti savo veiklą. Apie tai ESBO nuotolinio posėdžio žmogaus teisių klausimais metu dalyviams papasakojo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa.

Estijoje akivaizdžiai pažeidžiami žodžio laisvės principai, pažymėjo žurnalistė. Visų pirma, pasak Čeryševos, Estijos valdžia atvirai naudoja įvairius spaudimo būdus "Sputnik Estija" redakcijai. 2019 metų pabaigoje respublikos Policijos ir sienos apsaugos departamentas visiems redakcijos darbuotojams išsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai nenustos bendradarbiauti su Rusijos agentūra, jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos pagal straipsnį dėl "Europinių sankcijų nesilaikymo". Sankcijomis šalies valdžia laiko 2014 metais įvestus apribojimus MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui. Pati agentūra nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Nepaisydama grasinimų, nuo 2020 metų sausio 1 dienos leidinio svetainė veikia ypatinguoju režimu, o redakcijos darbuotojams teko nutraukti sutartis su "Sputnik Estija".

"Tai yra ryškiausias kovos su nepritariančiais atvejis, — sakė Jelena Čeryševa. — Tik Estijos policininkai leidžia sau išplėsti asmenines sankcijas į Rusijos valstybinę žiniasklaidą".

Jelena Čeryševa taip pat priminė, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje dėl "Sputnik Estija" įvykių Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas Estijos demokratiją pavadino pavyzdžiu visam pasauliui.

"Kaip suprantu, jis mano, kad policijos grasinimai žurnalistams ir yra demokratija. O atviros represijos prieš nepageidaujamas žiniasklaidos priemones yra Estijos stiliaus žodžio laisvė", — savo kalboje ESBO konferencijoje sakė Čeryševa.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės srityje Arlemas Deziras iš pradžių kategoriškai nepritarė Estijos pozicijai. 2019 metų gruodį Deziras kreipėsi į Estijos valdžios institucijas su prašymu susilaikyti nuo spaudimo "Sputnik Estija" ir pavadino redakcijos darbo apribojimus nereikalingais. "Tai gali neigiamai paveikti laisvą informacijos srautą", — savo "Twitter" puslapyje parašė Deziras.

"Gaila, kad jūsų neišgirdo", — baigdama kalbą Jelena Čeryševa kreipėsi į Arlemą Dezirą.

ESBO Žmonių dimensijų įgyvendinimo susitikimas (HDIM) yra didžiausia kasmetinė konferencija Europoje, kurioje dalyvauja delegacijos iš 57 ESBO šalių, ESBO struktūrų atstovai, taip pat tarptautinių ir visuomeninių organizacijų nariai. Konferencijos pranešėjai aptaria žiniasklaidos laisvę, demokratiją ir žurnalistų saugumą visame pasaulyje. Po susitikimo dalyviai siūlo rekomendacijas, kaip išspręsti aktualiausias problemas.

Šių metų nuotoliniam susitikimui pirmininkauja Albanija.

Tegai:
ESBO, žodžio laisvė, Sputnik, Estija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dar šia tema
Maskvoje vyko piketas Sputnik Estija žurnalistams palaikyti
Tolstojus aptars Sputnik Estija situaciją su ESBO generaliniu sekretoriumi
Višinskis papasakojo, kaip ETPA priėmė klausimus apie Sputnik Estija
Rusijos žurnalistai ETPA papasakojo apie spaudimą Sputnik Estija žurnalistams
Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
kojos trauma, archyvinė nuotrauka

Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių

(atnaujinta 22:36 2021.01.22)
Kaip pažymėjo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, traumų skaičių mažinimui neabejotinai turėjo įtakos 2020 metais sumažėjęs gyventojų mobilumas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Sumažėjus gyventojų mobilumui, sumažėjo į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius besikreipusių ir ligoninėse gydytų pacientų skaičius, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Panevėžio teritorinė ligonių kasa belygindama asmens sveikatos priežiūros įstaigų teiktas paslaugas Panevėžio ir Utenos apskrityse 2019 ir 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais, išanalizavo, jog stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose hospitalizacijos dėl traumų atvejų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo apie 16 proc. Tuo tarpu ambulatorinių paslaugų, susijusių su traumomis, kai pagalba suteikta ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sumažėjo maždaug 21 proc.

Prekybos centras
© Sputnik / Владислав Адамовский

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nukentėjo mažiau žmonių, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam neabejotinai turėjo įtakos 2020 m. sumažėjęs gyventojų mobilumas. 

Beveik perpus mažiau paslaugų 2020 metais dėl traumų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose suteikta balandžio mėn., beveik 40 proc. mažiau — kovo ir lapkričio mėn. Palyginti su 2019 m., daug rečiau į skubiosios pagalbos skyrių pernai kreiptasi Zarasų, Molėtų ir Pasvalio ligoninėse — kreipimųsi buvo 23–27 proc. mažiau. Šių kreipimųsi tik nežymiai mažėjo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje — apie 4 proc., taip pat Ignalinos ir Biržų ligoninėse — apie 10 proc.

Didžiausias hospitalizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas 2020 m. buvo gegužės (37 proc.) ir balandžio mėn. (32 proc.). Gerokai mažiau traumų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį ligoninėse gydyta ir lapkričio, spalio mėn. (23–27 proc. mažiau). 

Dėl traumų stacionare mažiausiai pacientų gydė Biržų ligoninė — 39 proc. mažiau, Anykščių rajono savivaldybės ligoninė — 36 proc. mažiau. Mažiausias pokytis stebėtas ir vėl Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (11 proc. mažiau), taip pat Utenos ligoninėje (8 proc. mažiau).

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
trauma, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas