Vilnius

Ekspertas: Baltijos šalys nenori pripažinti, kad TSRS jas išgelbėjo nuo Hitlerio

(atnaujinta 20:41 2020.06.25)
Baltijos šalių valdžia smerkia Molotovo-Ribentropo paktą, nes tai leidžia joms vykdyti savo nacionalistinę politiką, mano ekspertas Dmitrijus Žuravliovas

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Visa Rytų Europos šalių politika grindžiama antisovietizmu ir antirusiška pozicija, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas.

"Šiandienos Baltijos šalių ir Lenkijos politika grindžiama tuo, kad Rusija su Vokietija vienodai atsakinga už Antrąjį pasaulinį karą. Nes jei šios tezės nebūtų, Baltijos šalys ir Lenkija turėtų būti be galo dėkingos Rusijai, kuri išlaisvino jas nuo Hitlerio, o iš dėkingumo pozicijos joms, švelniai tariant, sunku vykdyti savo nacionalistinę politiką. Jei iš viso įmanoma. Todėl jos turi smerkti Molotovo-Ribentropo paktą, nes šiame pakte jos mato dviejų totalitarinių šalių aljansą kovojant su gražia anglų-amerikiečių-prancūzų-lenkų-baltų demokratija", — sakė jis.

Anot Žuravliovo, kitaip Baltijos šalims tektų pripažinti, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantys rusai — tai teisėti šių valstybių gyventojai, palikuonys tų, kurie išgelbėjo respublikos gyventojus nuo Hitlerio.

"Dabar dėl to, kad jei mes nepriimsime šio įstatymo projekto, tai bus žingsnis link mūsų santykių gerinimo... Aš tuo labai abejoju. Kalbant apie ekonominius santykius, jie ir taip nėra tokie blogi, kaip atrodo iš šių šalių parlamentinių tribūnų, turime prekybos apyvartą ir su Estija, ir su kitomis Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija. <...> Kalbant apie politinius santykius — jie nepagerės. Nes visa Rytų Europos šalių politinė sistema yra paremta antisovietizmu. Galiausiai — antirusiška pozicija. Tai nėra įmanoma pakeisti vien tuo, kad patenkinsime norus. Net ir darant prielaidą, kad jie to užsimanys — tada reikia visiškai kitokios Lenkijos, kitokios Baltijos", — teigė Žuravliovas.

Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje.

Kalba eina apie TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo 1989 metų gruodžio 24 dienos sprendimą "Dėl 1939 metų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo pakto politinio ir teisinio įvertinimo". Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas siūlo dokumentą pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir užtikrinti saugumą".

Tegai:
TSRS, Adolfas Hitleris, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rusijos ambasada sureagavo į Rusijos diplomato iškvietimą į Lietuvos URM
Vokietijos politologas Putino straipsnį pavadino ištiesta ranka Vakarams
"Spjūvis į tai, kas švenčiausia": kaip Baltijos šalys vertina Rusijos įstatymo projektą
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys

Rusijos gynybos ministerija paskelbė An-26 skrydžio naktį vaizdo įrašą

(atnaujinta 09:08 2020.07.13)
Vaizdo įraše parodyta, kaip pilotai pakyla ir nusileidžia. Taip pat į įrašą pateko skrydžio fragmentas

Karinio transportinio lėktuvo An-26 įgulos vykdė mokomuosius skrydžius Tverės regione. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos Federacijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše parodyta, kaip pilotai pakyla ir nusileidžia. Taip pat į įrašą pateko skrydžio fragmentas.

Pratybos vyko naktį.

An-26 yra sovietų karinis transportinis lėktuvas, sukurtas Antonovo projektavimo biure. Jis aprūpintas dviem AI-24VT varikliais ir vienu papildomu reaktyviniu varikliu RU-19A-300, sumontuotu dešiniojoje pagrindinio variklio vėžėje.

Tegai:
vaizdo įrašas, lėktuvas, Rusija