Virginijus Sinkevičius, archyvinė nuotrauka

Sinkevičius: Baltijos jūros jūrų kiaulės atsidūrė ant išnykimo ribos

(atnaujinta 16:43 2020.06.26)
Norėdami atkreipti Europos Komisijos dėmesį į šią problemą europiečiai surinko daugiau nei ketvirtį milijono parašų

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Ant išnykimo ribos šiandien Baltijos jūroje yra jūros delfinu vadinama paprastoji jūrų kiaulė, savo Facebook paskyroje rašo EK narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius.

Kaip teigia Sinkevičius, Šiaurės Europoje esančią Baltijos jūrą su kur kas egzotiškesne Biskajos įlanka sieja ta pati problema.

"Baltijos jūra nusipelno, kad jos bangas skrostų delfinai. Net jei tie delfinai vadinasi paprastosiomis jūrų kiaulėmis", — rašo jis.

Biskajos įlankoje į žvejų tinklus patekę delfinai kasmet žūva tūkstančiais. Norėdami atkreipti Europos Komisijos dėmesį į šią problemą europiečiai surinko daugiau nei ketvirtį milijono parašų.

"Baltijos jūra turi savo tragediją. Ant išnykimo ribos šiandien yra mūsų jūros delfinu vadinama paprastoji jūrų kiaulė. Tik šios tragedijos Baltijos jūra jau negali skaičiuoti tūkstančiais žūčių. Tiesą sakant, nebegali skaičiuoti nei šimtais, nei dešimtimis. Šiandien Baltijoje yra likę vos 500 šių gyvūnų", — rašo jis.

Kaip pabrėžia jis, būtent dėl to šiandien kartu su mokslininkų, žvejų, aktyvių europiečių bendruomene vyko diskusijos, kaip išsaugoti delfinus ne tik Biskajos įlankoje, bet ir Baltijos jūroje.

Jo teigimu, nėra kalbama apie naujus teisės aktus, nes visos taisyklės šioje srityje yra jau sukurtos. Jomis reikalaujama, kad šalys narės stebėtų priegaudą bei imtųsi visų įmanomų prevencinių priemonių. Problema yra ta, kad iki šiol taisyklės įgyvendinamos nepakankamai, o kartais net visai ignoruojamos.

Taip pat reikalaujama imtis techninių priemonių, kad šie gyvūnai nežūtų žvejų tinkluose. Pavyzdžiui, naudoti įrangą, kuri atgrasytų delfinus nuo žvejų tinklų. Vietose, kur plaukioja minėti gyvūnai, taikyti sezoninius apribojimus tam tikriems žvejybos įrankiams.

"Turime užtikrinti nepageidaujamos tokių gyvūnų priegaudos stebėjimą ir tokios priegaudos deklaravimą bei kontrolę. Tik taip sužinosime tikrąjį problemos mastą ir galėsime tinkamai apsaugoti delfinus arba jūrų kiaules", — teigia jis.

"Baltijos jūra yra ne mažiau svarbi nei bet kuri kita. O mano širdžiai ji pati artimiausia. Ir tai tik pirmoji iniciatyva sprendžiant jos problemas. Jau labai greitai paskelbsiu apie naujus darbus Baltijos jūros regiono labui", — teigia Sinkevičius.

Šalys narės privalo užtikrinti kontrolę ir, jei tai nebus padaryta, EK yra pasiruošusi įsikišti.

Tegai:
delfinai, Europos Komisija (EK), Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
Seime registruotas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo projektas
Dėl Lukiškių aikštėje esančio paplūdimio kilo skandalas
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka

Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas

(atnaujinta 13:33 2020.07.13)
Sostinėje gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį vardą JUDU, rašoma SĮ "Susisiekimo paslaugos" pranešime.

Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs – gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas.

"Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje apjungs JUDU – jis suvienys skirtingus keliavimo būdus „po vienu skėčiu", – sako SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.  

JUDU ženklinimą miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose – pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, "Statyk ir važiuok", taip pat planuojamos

multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Be to, JUDU ženklinimas bus matomas visoje "Susisiekimo paslaugos" klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.

Pranešama, jog per keletą metų Vilniuje atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko, atnaujinimas vyks ir toliau. Be to, plečiamas A juostų tinklas, jog kelionės autobusais ir troleibusais būtų ne tik komfortiškos, bet ir greitos. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 km, o iki 2022 metų jų tinklas mieste turėtų viršyti 46 km.

Be to, per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, iš viso mieste jų virš 93 km.

Tegai:
Susisiekimo paslaugos, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?
Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros