Rail Baltica

Ekspertas: projektas "Rail Baltica" nuo pat pradžių buvo sumanytas kaip karinis

(atnaujinta 22:39 2020.06.26)
Kita vertus, geležinkelis greičiausiai bus naudojamas ir civilinėms reikmėms, mano ekspertas Konstantinas Sivkovas

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Projektas "Rail Baltica" vystysis būtent kaip geležinkelio projektas, kuris gali būti naudojamas tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos viceprezidentas, karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas.

Latvijos gynybos ministerija pasiūlė nutiesti atšaką nuo magistralės "Rail Baltica" iki Adažių karinės bazės, praneša Sputnik Latvija.

Ministerija mano, kad tokiu būdu Ryga užtikrins NATO pajėgų mobilumą savo teritorijoje.

Ekspertas Konstantinas Sivkovas pažymėjo, kad daugelis geležinkelių magistralių yra karinės reikšmės.

"Todėl tai, kad tas pats maršrutas ten bus naudojamas kariniams tikslams, yra natūralu, pagrįsta, ir ten tereikės įrengti atitinkamus terminalus karinei technikai priimti, kad jie turėtų pakankamą keliamąją galią", — pasakė jis.

Sivkovas pažymėjo, kad "Rail Baltica" nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip karinis projektas.

"Jis nebus visiškai karinis. Jis vystysis būtent kaip geležinkelio projektas, kuris gali būti naudojamas tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams — dvejopai paskirčiai", — padarė išvadą jis.

"Rail Baltica"

"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.

Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai skelbia apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Baltijos šalys, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (73)
Rail Baltica statybos

Pažadėjot duokit: kaip Baltijos šalys šantažuoja ES dėl lėšų "Rail Baltica" statybai 

(atnaujinta 23:42 2021.01.25)
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija vedė derybas dėl Baltijos šalių reikalavimo garantuoti pinigų paskirstymą "Rail Baltica", tačiau nieko nenusprendė

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.

Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".

Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.

"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.

Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.

Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.

Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.

Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.

Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.

Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.

Tegai:
Baltijos šalys, lėšos, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (73)
Eisena Rygoje Nepriklausomybės dienos proga

"Nusprendė nekovoti su rusais". Nacionalistai Latvijoje turi naują priešą

(atnaujinta 23:19 2021.01.24)
Tos pačios lyties asmenų santuokos klausimas suskaldė Latvijos valdančiąją koaliciją. Ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas perspėjo, kad užsiminimas Konstitucijoje apie vyro ir moters sąjungą grąžins šalį į sovietinę praeitį

Kaimyninėje Estijoje ta pati problema lėmė skandalą: opozicija pasiūlė aptarti TSRS atkūrimą ir prisijungimą prie Rusijos. Kodėl Baltijos šalių politikai taip susijaudino, aiškinosi RIA Novosti.

Nereikia į TSRS

Karinšas mano, kad Seimui pateikti pakeitimai yra grįžimas į praeitį. Ministras pirmininkas paragino užkirsti kelią Pagrindinio įstatymo pakeitimams ir "įtvirtinti Latvijos vystymosi kryptį įtraukiančios valstybės link".

Konstitucinės šeimos sampratos įstatymo projektą pristatė nacionalinis susivienijimas su ilgu pavadinimu "Viskas Latvijai" — "Tėvynei ir laisvei!". Istorija su santuokomis prasidėjo lapkritį, kai Konstitucinis Teismas nurodė parlamentui sureguliuoti įstatymus tos pačios lyties porų atžvilgiu. Dabar valdančiojoje koalicijoje, į kurią įeina "Viskas Latvijai" — "Tėvynei ir laisvei!", nesutarimas.

Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Nacionaliniams susivienijimui buvo padarytas priekaištas dėl koalicijos susitarimo, pagal kurį konstitucijos pakeitimai gali būti daromi tik gavus bendrą pritarimą, pažeidimo. Karinšas pabarinėjo "homofobiškus" nacionalistus: "Valstybė neturi žvalgytis į praeitį, jai nereikia siekti atgal į SSRS režimą". Nacionalistai į tai žiūri ypatingai: kandidatuodami į Rygos miesto dūmą jie pasiūlė surengti gėjų paradą gegužės 9 d.

Tos pačios lyties asmenų santuoka taip pat buvo aptarta Vyriausybėje. Teisingumo ministras iš koalicinės "Naujosios konservatorių partijos" Janis Bordansas pasakė, kad būtų gerai įtvirtinti konstituciją kaip vertybę, "neleidžiant išorinio kišimosi iš Europos žmogaus teisių teismo ir panašiai". Apie tai, ar būtina apsaugoti Latvijos Pagrindinį įstatymą nuo pernelyg didelės tolerancijos, Bordansas kalbėjo aptakiais posakiais.

"Rezultatas turėtų būti toks, kad nekiltų abejonių: kiekvienas žmogus yra tikrai reikšmingas, tačiau šeima užtikrina stabilų latvių tautos egzistavimą", — pažymėjo ministras. Matyt, jis nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Nacionalistai ir populistai

Tačiau Vyriausybė turėjo ir kitų problemų — pavyzdžiui, kovą su koronavirusu. Sausio pradžioje ministras pirmininkas atleido sveikatos apsaugos ministrę Ilzę Vinkelę dėl neaiškių skiepijimo perspektyvų. "Nebuvo aiškaus ir suprantamo veiksmų plano, — atleidimą pakomentavo Karinšo biuras. — Pasekmėmis tapo interpretacijos ir dezinformacija, nuo kurių kenčiame mes visi kaip visuomenė".

Atleistoji mano, kad jos atsistatydinimas — "premjero bandymas faktiškai perkelti atsakomybę ir surasti kaltininką". Ji vyriausybės veiksmus apibūdino kaip "ne itin sukoordinuotą krizių valdymą". Valdžios institucijų sėkmė apskritai nebuvo aukštai įvertinta respublikos piliečių: remiantis agentūros SKDS apklausos duomenimis, bendras ministrų kabinetą sudarančių partijų palaikymas siekia maždaug 20 proc.

Galbūt dėl ​​to, kad valdančioji koalicija pajuto savo pozicijų keblumą, kituose klausimuose tarp deputatų nebuvo pastebimos trinties. Ministrų kabinetas taip pat dirbo daugiausia susitaręs su parlamentu.

Tačiau esanti koalicija yra nenatūrali, mano buvęs Rygos meras, partijos "Santarvė" narys Nilas Ušakovas. "Vienoje pusėje — liberalai ir seksualinių mažumų teisių gynėjai, kitoje  — ksenofobai, nacionalistai, konservatoriai ir populistai", — išvardijo jis.

"Liberalai palaikė ksenofobus ir nacionalistus, kurie nekenčia absoliučiai visų: rusų, žydų, musulmonų, Rusijos, Briuselio, rusų mokyklų, anglų mokyklų, sąrašą galima tęsti ir tęsti", — priminė Ušakovas.

Jis įsitikinęs, kad koalicijos politikai iš tikrųjų bando nukreipti dėmesį nuo nesėkmių sveikatos apsaugos srityje: "Katastrofa su pagalbos suteikimu nukentėjusiems nuo krizės, nelogiški ir pavėluoti apribojimai, bėda su vakcinacija, apskritai medicinos žlugimas. Nacionalistai šioje situacijoje naudoja vienintelį jiems suprantamą įrankį: nemokame dirbti, pradedame isterijas. Šį kartą buvo nuspręsta kovoti ne su rusais, o su seksualinėmis mažumomis".

Įrodykite, kad esate gėjus

Keistu sutapimu kaimyninėje Estijoje įvyko politinė konfrontacija ir dėl tos pačios lyties asmenų santuokos klausimo. Ten valdančioji koalicija pasiūlė surengti referendumą šia tema: "Ar santuoka Estijoje turėtų likti vyro ir moters sąjunga?" Opozicijos partijos pažadėjo blokuoti iniciatyvą ir sutrikdė specializuotos komisijos darbą parlamente, užvertuso ją begale pakeitimų.

Tarp jų buvo provokuojančių ar absurdiškų klausimų, pavyzdžiui: "Ar Estijoje būtų gyventi geriau, jei ji būtų Rusijos sudėtyje? Ar santuokos Estijoje samprata turėtų sutapti su santuokos samprata ir turiniu Uzbekistano Respublikoje? Ar reikėtų Estijoje uždrausti peilius ir šakutes?" Tarp pasiūlymų buvo ir Sąjungos atkūrimas.

Referendumas galiausiai buvo atšauktas, o ministras pirmininkas iš koalicijos Juris Ratas atsistatydino, nors ir dėl korupcijos skandalo. Naujoji koalicija vis dar ginčijasi daugeliu klausimų, įskaitant rusų mokyklas, tačiau jau susitarė dėl darželių perkėlimo į estų kalbą.

O Estijos valstybės teisinė praktika seksualinių mažumų atstovų atžvilgiu išliko prieštaringa. Pavyzdžiui, čia yra vienas atvejis: iš Ugandos į respubliką atvykęs vyras bando gauti pabėgėlio statusą tuo pagrindu, kad yra gėjus. Tačiau afrikietį apklausę policijos pareigūnai jam nesuteikė teisės vadintis homoseksualu. Teismas stojo į policijos pusę: jie nusprendė, kad pareiškėjas "turi pareigą įtikinamai įrodyti savo seksualinę orientaciją".

Išlaikė JAV pilietybę   

Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Kostinas pažymi, kad Baltijos šalių politikų diskusijose nutylėjimo figūra išlieka tautinės mažumos, įskaitant ir didžiausią — rusų. "Latvijoje jie įstatymų leidybos lygmeniu buvo nugalėti bazinėse pagrindinėse, pilietinėse teisėse, pavyzdžiui, iš jų atimta galimybė balsuoti. Analogas šiuolaikinėje istorijoje gali būti tik apartheido režimas Pietų Afrikoje", — priduria jis.

Latvijoje net nėra ryškios diskusijos tautinės mažumos klausimu. "Politikoje vyrauja mitas, kad rusai jiems atnešė nelaimių. Ir per trisdešimt metų niekas nepasikeitė", — sako Kostinas.

Jis išreiškia viltį dėl naujo organo — tarpžinybinės tarptautinės paramos vystymuisi komisijos, kuriai vadovauja Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, — veiksmų efektyvumo. Eksperto teigimu, Maskva, be abejo, taip pat turėtų susieti bendradarbiavimo užsienyje klausimus su žmogaus teisių klausimais.

Rusijos politologas ir Baltijos šalių ekspertas Aleksandras Nosovičius mano, kad iš tikrųjų Latvijoje nėra jokių nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje. "Nei vadinamieji liberalai, nei nacionalistai neperžengia raudonųjų linijų: rusai, turimi omenyje Ušakovo partiją "Santarvė", nepriimami į koaliciją, — paaiškina jis. — Todėl Nacionalinis susivienijimas gali daryti zigas, žygioti su esesininkais*, daryti pareiškimus, esančius ant ribos. Valdančiajai koalicijai, premjerui Karinšui, kuris išsaugojo JAV pilietybę, — jie yra saviški".

Nosovičius mano, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje konfliktas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų slepia kitus politinius procesus. "Galbūt visa tai yra spektaklis Briuseliui: rytinės periferijos šalys turi parodyti, kad laikosi europinių vertybių. Todėl nacionalistai vaidina blogių vyrukų vaidmenį, kuriuos reikia nugalėti, kad Ryga demonstruotų ES standartų laikymąsi. Tada Latvijai duos daugiau pinigų, o tam galima ir spektaklį surengti", —pažymi politologas.

Be to, valdančioji koalicija išgyvena teisėtumo krizę. Latvijos premjero partija negali pasiekti net penkių procentų barjero, o iš viso Vyriausybę palaiko maždaug dvidešimt procentų piliečių. Skandalas turėtų atitraukti gyventojų dėmesį nuo ministrų kabineto klaidų, nutraukti nusivylimą nuo valdžios institucijų veiksmų epidemijos metu, priduria ekspertas. Estijoje jie tam panaudojo referendumą, o Lietuvoje — draudimą atvykti Rusijos dainininkui Filipui Kirkorovui.

* Niurnbergo tribunole SS buvo pripažinta nusikalstama organizacija.

Tegai:
Baltijos šalys, nacionalistas, Latvija
Darbuotojas statybvietėje

Ukrainos piliečiai įtariami nelegaliai gabenę darbuotojus į Lietuvą

(atnaujinta 09:54 2021.01.26)
Ukrainiečiai per dvejus metus į Lietuvą atsivežė daugiau kaip 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos ir nesumokėjo apie pusės milijono mokesčių

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai vykdo ikiteisminį tyrimą, kuriame išsiaiškinti Ukrainos piliečiai, kurie, galimai klastodami dokumentus, į Lietuvą veža darbininkus iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, apgaulingos apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimo. 

Tyrimo metu nustatyta, kad Ukrainos piliečių bendrininkų grupė per dvejus metus į Lietuvą atsivežė daugiau kaip 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Penkias įmones Lietuvoje ir Lenkijoje valdę organizatoriai veikė pagal susigalvotą schemą – klastodami dokumentus, dirbti atvykusius asmenis neva įdarbindavo savo pačių įkurtose įmonėse Lenkijoje, o vėliau pagal subrangos sutartis darbuotojus komandiruodavo į Lietuvą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad organizatoriai turėjo sudarę sutartis su 13 statybos sektoriaus įmonių Lietuvoje, kuriose atvežti darbuotojai atlikdavo elektros montavimo darbus.

"Surinkti duomenys leidžia manyti, kad darbuotojai oficialiai nebuvo įdarbinami nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, o pagal tokią schemą veikdami bendrininkai galimai nemokėjo jokių mokesčių nei Lietuvoje, nei Lenkijoje", - praneša FNTT.

Gavę pajamas už darbuotojų atliktus darbus, bendrininkai iš Ukrainos siekė išvengti mokesčių valstybei. Pareigūnai įtaria, kad bendrininkai, pasitelkę dar vieną jiems priklausančią Lietuvoje registruotą įmonę, galimai klastojo dokumentus, įformindami fiktyvius statybos darbų tarpusavio sandorius. Tuo pačiu galimai buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, klastojami kiti dokumentai, siekiant išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo – per 278 tūkst. eurų PVM ir per 240 tūkst. eurų pelno mokesčio.

FNTT pareigūnai Vilniuje atliko 16 kratų įtariamųjų namuose, darbo vietose, jų automobiliuose. Kratų metu buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai, mobilieji telefonai, grynieji pinigai, rankraštiniai užrašai. Tyrimo metu laikinai apribota įtariamųjų turto už daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Ukraina
Dar šia tema
Tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos, rodo tyrimas
Vilniuje pradedami ledo arenos projektavimo darbai