Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos
Памятник на воинской братской могиле в Екабпилсе

Latvijoje memorialo sovietų kariams pavogta patranka

Veteranai ir visuomenininkai vasario 24 dienos rytą pastebėjo, kad nežinomi asmenys sunaikino paminklą prie karių kapinių pačiame Jekabpilio centre

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Patranka, įrengta memoriale sovietų kareiviams Latvijos Jekabpilyje, dingo nuo postamento, žurnalistams pranešė miesto veteranų palaikymo draugijos pirmininkė Lidija Amosova.

Antradienį Tėvynės gynėjo dienos proga prie paminklo veteranai padėjo gėlių. Pasak Amosovos, patranka buvo vietoje, tačiau trečiadienio rytą ji dingo.

Полиция работает на месте разрушения памятника в Екабпилсе
© Sputnik
Policija dirba paminklo sunaikinimo vietoje Jekabpilyje

"Patranką tikriausiai nutempė traktoriumi. Apie tai mes informavome Rusijos ambasadą", — sakė veteranų paramos draugijos pirmininkė.

Memorialas Sovietų Sąjungos kariams Krustpilio parke, Jekabpilyje, buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra karių kapinės.

Tegai:
memorialas, sovietų kariai, sovietų karių kapai, Latvija
Talinas

Estija sienos su Rusija sutartį pavadino "išdavikiška"

(atnaujinta 13:17 2021.02.24)
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Tartu sutartis — istorinis dokumentas, neturintis realios teisinės galios. Tačiau Estijos konservatoriai remiasi juo, kritikuodami susitarimo ratifikavimą

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininkas Henas Poluasas (Henn Põlluaas) įvertino galimybę sudaryti sienos sutartį su Rusija. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".

Politikas pasisakė vėliavos pakėlimo ceremonijoje Tompėjos kalvoje 103-ųjų Estijos nepriklausomybės metinių proga.

"Šiemet minėjome 101-ąsias Tartu taikos sutarties tarp Estijos ir Rusijos pasirašymo metines. Tartu taikos sutartis, įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, galioja ir šiandien pagal tarptautinę teisę. Jos apibrėžta valstybės siena taip pat galioja, nepaisant to, kad Rusija vis dar okupuoja Pečiorą ir teritorijas už Narvos", — sakė Poluasas.

Pasak jo, Talinui nėra būtinybės įteisinti "nusikalstamą okupaciją" ir sudaryti "išdavikišką sienos sutartį" su Rusija.

Sutartis dėl tarpusavio sienų tarp Rusijos ir Estijos pripažinimo buvo pasirašyta 2005 m. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikuodamas pasienio sutartį, į dokumentus įtraukė nuostatas, kurios nebuvo numatytos pirminiame tekste — preambulę su nuorodomis į 1920 m. Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kuri neteko galios. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai ir Rusijos Federacijos parašas susitarime buvo atšauktas.

Sienos sutarties projektas pirmąjį svarstymą Estijos parlamente perėjo 2014 m. balandžio mėn. Tačiau po rinkimų respublikoje pasikeitė parlamento sudėtis, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, todėl ratifikavimo procesas prasidėjo iš naujo.

Šalys susitarė, kad sutarties ratifikavimo procesas abiejose šalyse vyks lygiagrečiai, tačiau terminai nebuvo nustatyti.

Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai

Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečioros dalį.

Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".

Tegai:
Tartu taikos sutartis, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija ketina įtraukti Lietuvą į "kelionių burbulą"
Misija "išsaugoti derlių": Estija ieško būdų pasikviesti sezoninius darbuotojus 
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje