Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
 Pfizer-BioNTech (COVID-19) vakcina

Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 

(atnaujinta 10:10 2021.01.28)
Kaip sakė Latvijos ministrų kabineto vadovas, jis bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių vaisto dozių respublika gavo tik 97 tūkst.

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Latvija atsisakė 700 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių, kurias pagamino farmacijos kompanijos "Pfizer" ir "BioNTech", ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ieško sprendimo priežasčių, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "AstraZeneca" paskelbė, kad per pirmąjį metų ketvirtį ES labai sumažėjo koronaviruso vakcinos pasiūla. "BioNTech" ir "Pfizer" taip pat pranešė apie tiekimų sumažėjimą dėl statybos darbų gamykloje Belgijoje. Baltijos ir Skandinavijos šalys paragino Europos Komisiją daryti spaudimą "BioNTech" ir "Pfizer", kad būtų atidėtas vakcinos pristatymas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pareiškė, kad šalis gali paduoti į teismą farmacijos įmones, jei jos nevykdys savo įsipareigojimų tiekti vakcinas nuo koronaviruso.

Kaip pranešama bendrame Latvijos radijo ir televizijos naujienų portale, "Latvijos ministras pirmininkas sakė, kad dabar bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių "Pfizer / BioNTech" vakcinos dozių šalis gavo tik 97 tūkstančius." Iš pradžių buvo planuota, kad Europos Sąjungoje turimos vakcinos bus proporcingai paskirstytos dalyvaujančioms šalims, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ir "niekas net nesapnavo, kad kažkas galėtų atsisakyti turimų vakcinų", — sakė Karinšas.

"Jei nebūtume atsisakę ir turėtume visas šias vakcinas, mes, kaip ir Lietuva, galėtume tęsti skiepijimą. Kaimyninėje Lietuvoje vakcinacija sėkmingai progresuoja, nes jie turi daugiau šių dozių", — portalas cituoja Karinšo interviu, kurį transliavo "Rīta Panorāma" per Latvijos televiziją.

Pasak ministro pirmininko, Latvija iš šio gamintojo užsisakė daugiau nei milijoną vakcinos dozių, tačiau dabar jų pristatymo tikimasi tik antrąjį šių metų ketvirtį. "Ir kai tik turėjome galimybę dar kartą užsisakyti šias vakcinas, tai padarėme iš karto, užsisakėme milijoną "Pfizer/BioNTech" vakcinų, tačiau, deja, jų negalėsime gauti iki šių metų antrojo ketvirčio", — pridūrė Karinšas.

Portalo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip buvo priimtas toks sprendimas. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad jei patikrinimas parodys, jog yra kaltų, jie bus patraukti atsakomybėn. Jį stebina ir tai, kad vakcinos atsisakymas buvo slaptas, vyriausybėje šis klausimas nebuvo keliamas.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Latvijoje užfiksuotas 2020 metų kovo 2 dieną. Nuo to laiko šalyje buvo nustatyti 63 027 užsikrėtę, 1 138 iš jų mirė, o 1 052 infekcija sergantys pacientai dabar gydomi ligoninėse. Praėjusių metų kovo 13–birželio 9 dienomis dėl pandemijos respublikoje galiojo ekstremalios situacijos režimas. Vyriausybės sprendimu nuo lapkričio 9 iki gruodžio 6 dienos toks režimas buvo vėl įvestas šalyje, vėliau jis buvo pratęstas iki sausio 11 dienos, o vėliau — iki vasario 7 dienos.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, kuri sumažina mirties nuo COVID-19 riziką
Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Grigeo

"Grigeo Klaipėda" apie gautą ieškinį: reikalingi moksliniai tyrimai žalai nustatyti

(atnaujinta 10:22 2021.01.27)
Baltijos jūrą teršusios bendrovės vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Bendrovė "Grigeo Klaipėda", gavusi civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo, pareiškė, jog šiuo metu yra sudėtinga vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą, sakoma "Grigeo" paskelbtame pranešime.

AB "Grigeo" patvirtino viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad bendrovės dukterinė bendrovė AB "Grigeo Klaipėda" sausio 26 dieną gavo iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atsiųstą Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį dėl veiksmais, susijusiais su nuotekų tvarkymu, aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kurio suma 48 257 676,57 eurų.

Pažymima, jog Kuršių marioms padaryta žala ieškinyje apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Bendrovė pabrėžė, jog šiuo metu yra sudėtinga detaliau komentuoti (vertinti) pareikšto ieškinio pagrįstumą, nes kartu su ieškiniu ji negavo ieškinyje nurodytų dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala.

AB "Grigeo Klaipėda" vadovybės požiūriu, Aplinkos apsaugos departamentas, nustatydamas žalą, padarytą Kuršių marių vandens būklei, turėjo, visų pirma, remtis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis ir jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.  

AB "Grigeo Klaipėda" vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti pagal Direktyvose įtvirtintus metodus, o ne pagal standartizuotą matematinę formulę, įtvirtintą Metodikoje. 

Bendrovė pranešė, jog 2020 metais ji tarptautinio konkurso tvarka atrinko ir pasitelkė užsienio ekspertus "TIG Environmental" kurie, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvų nustatytais žalos vandeniui nustatymo principais ir metodais, atliko ilgalaikį ekspertinį tyrimą, skirtą nustatyti galimą žalą Kuršių marių vandens būklei, kurią sukėlė tariamai neteisėtas AB "Grigeo Klaipėda" iš dalies apvalytų nuotekų leidimas. Remiantis ekspertų išvadomis, AB "Grigeo Klaipėda" nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

Tokiu būdu bendrovės vadovybė pareiškė, jog atsižvelgiant į tai, kad AB "Grigeo Klaipėda" pasitelkti "TIG Environmental" ekspertai reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei nenustatė, AAD žalą gamtai apskaičiavo vadovaujantis Metodika (neatsižvelgiant į aukščiau minėtose Direktyvose įtvirtintus metodus), o taip pat į tai, kad AB "Grigeo Klaipėda" kartu su AAD ieškiniu negavo ieškinyje nurodytų dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala,  ji šiuo metu objektyviai negali įvertinti galimo žalos atlyginimo poveikio AB "Grigeo" įmonių grupei.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
aplinkos tarša, Grigeo
 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas paragino sąjungininkus padidinti išlaidas gynybai dėl Rusijos "agresijos"

(atnaujinta 10:33 2021.01.28)
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės"

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Karinį komitetą padidinti išlaidas gynybai, kad aljansas būtų pasirengęs reaguoti į "agresyvius" Rusijos ir Kinijos veiksmus. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas NATO svetainėje.

"Sąjungininkai turi investuoti į šiuolaikinius pajėgumus ir pagerinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą kovoti su tokiomis pasaulinėmis grėsmėmis kaip agresyvus Rusijos elgesys, terorizmas ir Kinijos pakilimas", — sakė jis.

"Mūsų demokratiją, vertybes ir taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką bandoma užginčyti. Todėl turime būti pasirengę įveikti bet kokias grėsmes, kurias gali sukelti ateitis", — sakė Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pabrėžė, kad tikisi bendradarbiavimo su Amerikos prezidentu Džo Baidenu, nes "Jungtinės Valstijos ir Europa kartu yra saugesnės".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO, Jensas Stoltenbergas
Dar šia tema
Stoltenbergas įvertino galimybę naudoti NATO branduolinius ginklus
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje