Rusijos ambasada Taline, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius iškviestas į Estijos URM

(atnaujinta 08:00 2020.07.24)
Ketvirtadienį Rusijos ambasada Taline paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento komentarą, susijusį su Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimo į TSRS 80-osiomis metinėmis

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją dėl publikacijų apie savanorišką Baltijos šalių įstojimą į TSRS, praneša RIA Novosti.

Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, "Rusijos ambasada Taline savo viešuose pareiškimuose ne kartą pabrėžė, kad Estija prie TSRS prisijungė savanoriškai".

"Panašūs vieši pareiškimai jokiu būdu nėra naudingi dvišaliams santykiams. Šiandien daviau nurodymą iškviesti Rusijos ambasadorių ir išreikšti atitinkamą protestą", — per spaudos konferenciją kalbėjo Reinsalu.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad Latvija, Lietuva ir Estija į TSRS sudėtį įėjo dvišalio susitarimo pagrindu. Reinsalu atmetė šį pareiškimą ir teigė, kad jis "neatitinka istorinių faktų".

Rusijos ambasada patvirtino, kad Petrovas buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją.

Ketvirtadienį Rusijos ambasada Taline paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento komentarą, susijusį su Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimo į TSRS 80-osiomis metinėmis. Jame pažymėta, kad Rusijos pozicija šiuo klausimu yra gerai žinoma ir grindžiama objektyviu to meto istorinių realijų vertinimu bei patikrintais šių įvykių vertinimais.

"Esant realiai grėsmei, jog Baltijos šalys bus panaudotos kaip fašistinės Vokietijos placdarmas užpulti TSRS, 1940 metų birželį Maskva buvo priversta įvesti papildomas pajėgas į Latviją, Lietuvą ir Estiją (be jau ten dislokuotų kontingentų pagal 1939 metų savitarpio pagalbos sutartis). Šis žingsnis, atliktas pritarus Baltijos šalių vadovybėms, savaime nereiškė, kad jų teritorijose suverenitetas pereina Sovietų Sąjungai, ir buvo teisėtas", — teigiama pranešime.

Kaip pažymėjo Užsienio reikalų ministerija, vėlesnis Baltijos šalių įsitraukimas į TSRS sudėtį taip pat nebuvo vienašališkas ir įvyko abipusiu sutikimu. Pareiškime pabrėžiama, kad tuo metu Sovietų Sąjunga buvo vertinama kaip vienintelė valdžia, galinti atsispirti nacistinės Vokietijos agresijai.

Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad 1944–1945 metais Baltijos šalių tautos ir kiti europiečiai buvo išgelbėti tūkstančių sovietų karių gyvybių sąskaita. Be to, daugybė lietuvių, latvių ir estų kovojo juos išlaisvinusios Raudonosios armijos sudėtyje.

Tegai:
Lietuva, Latvija, SSRS, Rusija, Estija
Dar šia tema
Siūloma Lietuvos atmintinų dienų sąrašą papildyti "TSRS agresijos prieš Europą" diena
Profesorius ragina dar kartą patikrinti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro duomenis
Seimas paskyrė naują LGGRTC vadovą
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu

(atnaujinta 20:29 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą saviizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę pakelti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė gatvėse surinko stiklainį nuorūkų

(atnaujinta 18:17 2020.09.18)
Estijos vadovė dalyvavo kampanijoje, skirtoje išvalyti Baltijos jūrą nuo nedidelių šiukšlių, kurios patenka ten per gatvių kanalizacijas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Pernu dalyvavo kampanijoje "Jūra prasideda čia", 15 minučių ji rinko nuorūkas, rašo "Postimees".

"Tai, kiek nuorūkų galima surinkti gatvėje per 15 minučių — ir, beje, iš pradžių atrodė, kad gatvės visiškai švarios! — tai tiesiog bjauru!" — savo Facebook paskyroje parašė Kaljulaid.

Prie Estijos vadovės posto pridėtose nuotraukose galima pamatyti, kad ji per ketvirtį valandos surinko visą stiklainį.

Kampanijos tikslas — užkirsti kelią mažoms šiukšlėms per kanalizaciją patekti į Baltijos jūrą.

Pagrindinis problemų šaltinis, pasak organizatorių, — cigarečių nuorūkos, kurios teršia vandenį mikroplastiku.

Cigarečių nuorūka susiskaido į 12 tūkstančių mikroplastiko skaidulų, jis vėliau patenka į žmogaus organizmą per maisto grandinę. Taip pat cigarečių filtruose yra nuodingų cheminių medžiagų, kurios nuodija jūrą.

"Cigarečių nuorūkos tapo viena didžiausių pasaulinių problemų. Jos nuodija jūrų gyventojus ir atsiduria ant mūsų stalo kaip mikroplastikas. Jūra prasideda čia!" — rašo Kaljulaid Facebook'e.

Akcijos metu kanalizacijos liukai skirtingose ​​Estijos vietose bus žymimi tekstu "Jūra prasideda čia" — simboliu, draudžiančiu mesti šiukšles, taip pat vandens gyventojų — žuvų ir ruonių — atvaizdais.

Kampanijos autorių Andrė Pičeną įkvėpė jo draugas, kuris kiekvieną dieną ankstų rytą išeina į gatvę ir renka gatvėje išmestas cigarečių nuorūkas.

Pasauliniai tyrimai parodė, kad cigarečių filtrai yra vienas didžiausių teršalų. Panaši kampanija buvo atlikta daugelyje Europos miestų, gyventojų sąmoningumas žymiai padidėjo, dėl to sumažėjo taršos lygis.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, šiukšlės, Estija, Kersti Kaljulaid
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai