Prieštankinės raketos Raytheon Javelin

Ekspertas: Estija bando tvirčiau pririšti JAV prie Baltijos regiono

(atnaujinta 11:58 2020.07.25)
Ukrainos istorija parodė, kad raketos "Javelin" tiekiamos ne naudojimui, o kitiems tikslams, mano ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Prieštankinių raketų "Raytheon Javelin" gavimas Estiją pririša prie JAV ginklų rinkos, o tai labai svarbu amerikiečiams, interviu Sputnik radijui pasakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

JAV perdavė Estijos gynybos ministerijai ir Gynybos pajėgoms 92 prieštankines raketas "Raytheon Javelin" pagal anksčiau pasirašytą sutartį tarp Estijos gynybos investicijų centro ir Pentagono. Balandžio pradžioje respublika jau gavo 128 tokius kompleksus.

Raketų pristatymas finansuojamas pagal JAV Europos vadovybės programą "Building Partner Capacity". Amerikos ambasada Taline pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus JAV Estijai suteikė karinę pagalbą už daugiau nei 190 mln. dolerių.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pareiškė, kad Estija bando pririšti JAV prie savęs ir viso Baltijos regiono.

"Kadangi Amerikos kariuomenės padalinių, NATO kariuomenės padalinių buvimas regione — tai didžiuliai pinigai, nes jie moka už viską, tai yra jų nacionalinių biudžetų dalis. Rusofobija, antirusiška pozicija, riksmai apie "Rusijos grėsmę" būtent tam ir veikia. Čia yra grynai finansiniai interesai. Tokių kompleksų gavimas pririša juos prie JAV ginklų rinkos. Amerikiečiams tai ypač svarbu", — pasakė ekspertas.

Konovalovas priminė apie Ukrainos istoriją su "Javelin", kuri parodė, kad raketos tiekiamos ne naudojimui, o kaip ypatingų santykių su JAV patvirtinimas. Štai kodėl Estijai buvo nepaprastai svarbu juos gauti ir įrodyti, kad Vašingtonas jai yra "didelis sąjungininkas".

Tegai:
ginklų tiekimas, ginklas, Baltijos šalys, Estija
Dar šia tema
Jungtinės Valstijos pradėjo gaminti daugialypę "Javelin" kompleksų versiją
JAV į Ukrainą atsiųs prieštankinių sistemų "Javelin"
Vokietija prisijungė prie NATO oro misijos Baltijos šalyse
Rusijos orlaiviai palydėjo NATO lėktuvus virš Baltijos ir Juodosios jūrų — video
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija

(atnaujinta 11:19 2020.09.28)
Nuo pirmadienio Estijos vyriausybė palengvins sąlygas asmenims, kertantiems sieną su Estija iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tačiau tik pagrįstais atvejais

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Nuo šios dienos Estijos vyriausybė pagrįstais atvejais sušvelnins atvykusių į Estiją iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos saviizoliacijos sąlygas, siekdama palengvinti judėjimą bendroje ekonominėje erdvėje, skelbiama oficialiame Estijos vyriausybės puslapyje.

Pagal dabartines taisykles, atvykus iš Latvijos, Lietuvos ar Suomijos, 14 dienų reikia laikytis saviizoliacijos, jei infekcijos lygis šiose šalyse yra 25 ar daugiau žmonių 100 000 gyventojų.

Pagal penktadienį patvirtintą pataisą, žmonėms, atvykstantiems iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tam tikrais atvejais gali būti netaikoma būtinybė laikytis saviizoliacijos, net jei infekcijos lygis šiose šalyse viršija 25.

Asmenys, atvykstantys iš šių šalių, neturi izoliuotis, jei jie čia atvyksta dirbti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugų, dalyvauti su šeima susijusiuose įvykiuose ar vyksta tranzitu ir neturi ligos simptomų, taip pat neturėjo kontakto su sergančiaisiais.

Būtinybė izoliuotis atvykus iš kitų Europos Sąjungos ir Šengeno šalių priklauso nuo infekcijos lygio konkrečioje šalyje. Atvykstantiems iš šių šalių judėjimo laisvės apribojimai netaikomi, jei per pastarąsias 14 dienų tam tikroje šalyje infekcijos rodiklis buvo ne didesnis kaip 16–17,6 šimtui tūkstančių žmonių ir per pastarąsias dvi savaites nepadidėjo.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
saviizoliacija, Lietuva, Estija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pasikeitė sąlygos, kada galima kreiptis dėl leidimo palikti saviizoliacijos vietą
VRK paaiškino, kaip galės balsuoti saviizoliacijoje esantys asmenys
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:49 2020.09.28)
Daugelis Lietuvos teisininkų 30 metų senumo įvykius interpretuoja šiuolaikiškai, atsižvelgdami į įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais, mano Rišardas Burda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Anksčiau nežinomų sovietų užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų paskelbimas padės paneigti Lietuvos valdžios teiginius, kad 1991 metų sausio įvykiai buvo Sovietų Sąjungos bandymas vėl okupuoti respubliką, kas leidžia įrodyti teisinį teismo proceso negaliojimą, mano buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Rišardas Burda, praneša RIA Novosti.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko internetinio dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

"Teisėkūros lygiu Lietuvoje nustatyta, kad už 1939–1940 metų okupacijos neigimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet daugelis Lietuvos teisininkų, tarp jų ir konstituciniai teisininkai, vertindami 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kalba apie reokupaciją, arba pakartotinę okupaciją", — sakė Burda RIA Novosti.

"Jie interpretuoja 1991 metų sausio įvykius šiuolaikiškai, atsižvelgdami į vėliau pakeistus įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais. Ir tarptautinei teisei tai yra naujovė. Juk niekas 1991-aisiais negalėjo įsivaizduoti, kad tie įvykiai bus traktuojami kaip bandymas užgrobti valstybės valdžią", — pridūrė agentūros pašnekovas.

"Šiame kontekste būtų labai įdomu išgirsti ekspertų, analizavusių tuos dokumentus, vertinimą. Nes kalbama apie įslaptinto tipo dokumentus, kurie iki šiol nebuvo prieinami nei Rusijos, nei Lietuvos istorikams", — sakė advokatas.

Burda pridūrė, kad šių dokumentų įvertinimas būtų svarbus Jurijui Meliui, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui.

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Melui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla