Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Internetas, archyvinė nuotrauka

Beveik penktadalis Lietuvos namų ūkių dar neturi prieigos prie interneto

(atnaujinta 14:06 2020.09.26)
Tyrimas rodo, kad mieste interneto prieigą namuose turi 84 proc. namų ūkių, o kaime — 78 proc.

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą — 82 proc. namų ūkių, tai tiek pat kaip 2019 metais, praneša Statistikos departamentas.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 80 ir 84 proc. namų ūkių, kaime — 70 ir 78 proc.

Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 97 proc., interneto prieigą — 99 proc., be vaikų — atitinkamai 70 ir 77 proc.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 78 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 66 proc. — mobiliojo ryšio tinklais.

2020 metais internetu naudojosi 83 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2019 metais — 82 proc.).

Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65–74 metų amžiaus — 46 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 6 proc. punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu.

Internetas daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, ryšiams, laisvalaikiui ir bankininkystei.

E. prekyba per paskutinius 3 mėnesius asmeniniais tikslais naudojosi 42 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Dauguma, arba 77 proc. asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, per 3 mėnesius atliko iki 5 užsakymų, 73 proc. e. prekybos vartotojų per 3 mėnesius išleido iki 300 eurų. Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai ir avalynė, kosmetika, vaistai ir vitaminai, buitinė technika ir elektronika.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti 2020 m. balandžio–liepos mėn. apklausus 4 773 16–74 metų amžiaus asmenis, atsitiktinai atrinktus iš Gyventojų registro.

Tegai:
internetas, statistika, tyrimas