Balsų skaičiavimas Baltarusijos prezidento rinkimuose

Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 15:16 2020.08.10)
Baltijos šalių ir Lenkijos politikai mano, kad Europos Sąjungos vadovybė turėtų atkreipti dėmesį į Baltarusijoje įvykusius įvykius ir, galbūt, įvesti sankcijas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos politikai pateikė savo vertinimą dėl praėjusių rinkimų Baltarusijoje, po kurių įvyko protestas.

Lietuvos URM reakcija

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad rinkimai neatitiko Baltarusijos tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai pripažintų demokratinių standartų bei nebuvo laisvi ir sąžiningi.

Kaip pabrėžė užsienio reikalų ministerijoje, kad "perteklinės jėgos panaudojimas prieš taikius demonstrantus yra griežtai smerktinas ir nepriimtinas". Be to, Lietuvoje pasipiktinę dėl to, kad tarptautiniams ir nepriklausomiems rinkimų stebėtojams nebuvo leista dirbti, o Baltijos šalies raginimai surengti "skaidrią rinkimų aplinką" tariamai buvo ignoruojami.

Taip pat URM pažymėjo, kad branduolinio kuro pakrovimas į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o tai rodo, kad elektrinės paleidimo procesas buvo projektuojamas pagal rinkimų tvarkaraštį, o ne pagal saugumo reikalavimų įgyvendinimą.

Lietuvos Seimo narių reakcija

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis socialiniame tinkle Facebook teigė, kad dabartinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimas po viso to, kas įvyko, yra tik laiko klausimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Дружинин

Anot Pavilionio, Lietuvos žurnalistai turėtų pabandyti gauti "tikrą informaciją" apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Antra, būtina aukščiausiu lygiu pasitarti su visais sąjungininkais Vakaruose. Trečia, pasak seimo nario, reikėtų nedelsiant vykti į Minską su "geriausiais sąjungininkais Vakaruose" ir reikalauti "tuoj pat nutraukti smurtą".

Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo Facebook puslapyje parašė, kad greičiausiai prievartos naudojimas įvairiu mastu nesiliaus ir artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Nebuvo ir nėra jokio dialogo su visuomene.

"Asmenys, kurie įsivėlė į rinkimų klastojimo organizavimą ir represijas turi sulaukti individualių sankcijų (kuo platesnis ratas), tiek turime svarstyti galimybę įvesti atitinkamas ekonomines sankcijas bendrovėms ir asmenims, kuriais remiasi režimas. Visa tai turi vykti Europos Sąjungos bendru sutarimu", — tvirtina Kasčiūnas.

buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė Facebook pažymėjo, kad yra nemažai požymių, rodančių, kad daugelis protestuotojų tikrai neturi ko prarasti "išskyrus savo grandines".

"[Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka vagia ateitį iš Baltarusijos jaunimo. <...> Gaila, kad sunku tikėtis, jog kažkas persijungs ir jėgos struktūrų galvose, bet tai labiausiai priklausys nuo žmonių skaičiaus", — teigė Šimonytė.

Latvijos reakcija

Latvijos prezidentas Egilis Levitas paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ištirti Baltarusijos prezidento rinkimų kampaniją. Apie tai pranešė prezidento administracijos spaudos tarnyba.

"Kviečiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kitas kompetentingas tarptautines organizacijas, konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, ištirti neseniai vykusį rinkimų procesą — priešrinkiminę kampaniją, rinkimų rezultatus, balsavimo rezultatų apibrėžimą ir įvykius po to", — teigė Latvijos vadovas.

Pasak Levito, Baltarusijos valdžia privalo išlaisvinti per šiuos rinkimus sulaikytus asmenis ir gerbti visas žmogaus bei pilietines teises ir laisves, įskaitant žodžio, spaudos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Lenkijos reakcija

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Maroveckis paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje, susijusios su jėgos panaudojimų prieš respublikos piliečius.

Lenkijos vyriausybės pranešime teigiama, kad Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl premjeras Mateušas Maroveckis laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Baltarusijoje.

Rinkimai ir riaušės Baltarusijoje

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Lenkija, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (315)
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Estijos vėliava

Estijoje apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės

(atnaujinta 17:31 2020.09.17)
Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, vyriausybė nusprendė atimti Estijos pilietybę iš dešimties žmonių, kuriems apgaule natūralizacijos būdu buvo suteikta pilietybė, rašo Estijos portalas "ERR".

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad nė vienas iš šių dešimties naujų piliečių savarankiškai neišlaikė estų kalbos egzamino.

Kaip pažymėta departamente, visi šie atvejai, įvykę 2013–2015 metais, susiję su nusikalstama grupuote, kuri padėjo savo klientams neteisėtai gauti Estijos pilietybę.

"Anksčiau ar vėliau mes išsiaiškiname žmones, apgavusius valstybę ir nesąžiningai įgijusius Estijos pilietybę. Jie turės atsakyti už savo veiksmus, — sakė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helmė. — Be to, mes suteikiame jiems visiems galimybę sąžiningai per tam tikrą laiką išlaikyti reikiamus egzaminus. Jei reikia, pratęsiame šį laikotarpį. Bet jei asmuo per duotą laiką neišlaiko egzaminų, VRM pateikia vyriausybei siūlymą panaikinti pilietybę".

Tyrimai ir įrodymų rinkimas tęsiami dar kelių žmonių, apgavusių valstybę, atžvilgiu. Tie 10 žmonių, kuriems atimta pilietybė, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais.

Tegai:
pilietybė, Estija
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką baltarusiams
Baltarusijos valdžia gadina Rusijos žurnalistų pasus
Knygos Forestas Gampas autorius Winstonas Groomas

JAV mirė knygos "Forestas Gampas" autorius Winstonas Groomas

(atnaujinta 12:54 2020.09.18)
Rašytojo garsiausio kūrinio pagrindu buvo nufilmuotas kultinis to paties pavadinimo filmas su pagrindinį vaidmenį atlikusiu Holivudo aktoriumi Tomu Hanksu

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Eidamas 78-uosius metus mirė knygos "Forestas Gampas" ("Forrest Gump") autorius Winstonas Groomas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Amerikos Ferhopo miesto, kuriame gyveno Groomas, merė Karin Wilson.

"Su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų brangaus draugo Winstono Groomo mirtį. Ferhopo miestas šiandien prarado savo legendinį autorių", — parašė ji.

Kas tapo rašytojo mirties priežastimi, nepranešama. Žmonės iš viso pasaulio po Karin Wilson pranešimu komentaruose reiškia užuojautą.

Populiariausia Winstono Groomo knyga tapo romanas "Forestas Gampas", parašytas 1986 metais ir ekranizuotas 1994 metais. To paties pavadinimo filmas pelnė šešis Oskaro apdovanojimus, tris "Auksinio gaublio" apdovanojimus ir daugybę kitų apdovanojimų.

Knygoje pasakojama apie psichikos sutrikimų turintį jaunuolį, kuris pats perteikia savo gyvenimo istoriją. 1995 metais Groomas parašė knygos "Forestas Gampas" tęsinį — knygą "Gampas ir ko." (angl. "Gump and Co."), kurią taip pat buvo planuota ekranizuoti, tačiau bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. Be šios serijos, Groomas taip pat yra parašęs keletą negrožinių knygų.

Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Mirė kompozitorius Ennio Morricone
Mirė žymi kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė
Mirė poetas Aleksas Dabulskis 
Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius